Skubios pagalbos – į ligoninę

Klaipėdietis Albinas vairuotojo darbą dirba 40 metų ir tikina pirmąkart patekęs tarp sveikatos priežiūros sistemos girnų.

Vyrui sveikata sutriko prieš metus, vasario 25-ąją, vežant krovinį. Vairuotojui staiga pasidarė bloga, jį pykino, kamavo skausmai širdies plote.

Nugabenus vyrą į Prancūzijos Reimso universitetinės ligoninės centrą, medikai jam atliko skrandžio endoskopiją, lašine leido medikamentus.

Lietuvis buvo paguldytas į Krūtinės ląstos kraujagyslių neurologijos ir kardiologijos skyrių, kur jam konstatuotas prieširdžių virpėjimas.

Medikų dokumentuose yra įrašai, jog ligoniui nustatyta tachikardija. Krūtinės echokardiografija parodė sausąjį perikardą.

Iš viso klaipėdietis ligoninėje išgulėjo penkias dienas.

"Tačiau išleistas iš ligoninės jis susirgo plaučių uždegimu. Vyras susirado viešbutį ir ten visą tą laiką prasirgo. Net nežinojau, skambinau į ambasadą ir prašiau patikrinti, ar mano vyras vis dar gyvas. Bet kas ten rūpinsis tokiais dalykais", – pasakojo Albino žmona Virginija.

Dalį sumos kompensavo

Klaipėdietį sąskaita už gydymą Prancūzijoje pasivijo po aštuonių mėnesių.

"Laišką iš Reimso ligoninės gavome Triušelių kaime esančio namo adresu. Ne visuomet žiemą ten būname. Vyras šiuo metu yra reise. Nustebau gavusi laišką", – kalbėjo klaipėdiečio žmona.

Pirmajame pranešime buvo pažymėta, jog už gydymą Prancūzijos ligonių kasoms reikia susimokėti 8 285 eurus.

Ligonių kasų atstovė patikino, jog viskas bus sutvarkyta.

"Vyras tą kartą į reisą buvo išvažiavęs be Europos sveikatos draudimo kortelės, tačiau Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje patikinta, jog tai nėra bėda. Esą ES teisės aktai suteikia teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose ES šalyse. Ligonių kasų atstovė patikino, jog viskas bus sutvarkyta", – prisiminė Virginija.

Tačiau po kurio laiko klaipėdiečiai sulaukė kito prancūzų laiško, jame buvo prašoma sumokėti už gydymą 1 657 eurus.

"Ligonių kasose išgirdau raginimą kuo greičiau mokėti prašomą sumą. O kodėl reikia mokėti, juk vyras draustas privalomuoju sveikatos draudimu? Vyras susirgo darbo metu, kodėl jis turi pats mokėti? Beje, ar darbdavys nėra atsakingas tokioje situacijoje, kai jo darbuotojas patenka į ligoninę užsienyje?" – klausimus bėrė šeima.

Klaipėdietis šiuo metu jau paliko senąją darbo vietą ir įsidarbino naujoje kompanijoje. Vyras nebuvo patenkintas algos mokėjimu.

"Jie net neprisidėjo prie jo pargabenimo iš Prancūzijos. Įmonės vadovas tepareiškė, jog šiuo metu jis neturi į tą pusę važiuojančių vilkikų. Vyras plaučių uždegimu kone merdėjo tame viešbutyje. Galima sakyti, jog mus paliko likimo valiai", – tikino Virginija.

Pretenzija dėl paciento įmokos

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Salvinija Andriušienė tikino, jog po klaipėdiečio kreipimosi Reimso miesto gydymo įstaigai buvo išsiųstas sertifikatas, laikinai pakeičiantis Europos sveikatos draudimo kortelę.

"Sertifikato pagrindu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai pirmiausia apmoka Prancūzijos valstybinio sveikatos draudimo įstaiga pagal savo šalies nacionaliniais teisės aktais nustatytą tvarką ir įkainius, o Valstybinė ligonių kasa, gavusi sąskaitą, kompensuoja išlaidas. Šiuo atveju Prancūzijos gydymo įstaiga, gavusi klaipėdiečio sertifikatą, atsiuntė patikslintą sąskaitą su nurodyta paciento priemoka, kurią jis turės sumokėti", – paaiškino S.Andriušienė.

Ji akcentavo, jog Europos sveikatos draudimo kortelė nėra kelionės draudimas.

"Jei žmogus yra draustas ir laikinai išvyksta į ES šalį, jis turi teisę gauti pirminę ir būtinąją sveikatos priežiūros pagalbą. Tačiau kiekviena šalis yra nusistačiusi tvarkas pagal jų nacionalinę teisę, kaip kompensuojamos išlaidos už gydymą. Pavyzdžiui, jei šalis yra nustačiusi paciento priemokas, pacientas ir turi jas sumokėti pats. Ligonių kasos sumokėjo už gydymą, o paciento priemokos neprivalome apmokėti", – aiškino specialistė.

Ligonių kasų darbuotoja vardijo šalis, kuriose lietuviai gali sulaukti sąskaitų už paciento priemokas: Belgija, Prancūzija, Suomija, Norvegija ir kitos šalys tokią tvarką yra numačiusios.

"Net jei pacientas kreiptųsi dėl konsultacijos, kompensuota būtų tik 70 proc. sumos, 30 proc. jis turėtų sumokėti pats. Šiuo atveju į sąskaitą pacientui buvo įtraukta 20 proc. paciento priemoka ir dienos išlaidos, kurias veikiausiai sudaro maitinimas ir palatos išlaikymas. Už tai pacientas moka šimtu procentų pats", – aiškino S.Andriušienė.

Į ligoninę – tik už pinigus

Ne visose šalyse tokios tvarkos yra vienodos. Vienur užsienietis gali tikėtis nemokamo sraigtasparnio, o kitur teks mokėti net už važiavimą greitosios automobiliu.

"Lenkijoje pacientams nereikia mokėti jokių priemokų. Kaip ir atvykstantiems į Lietuvą. O štai Latvijoje jau yra priemokos. Vokietijoje už ligoninėje praleistą parą reikia mokėti 10 eurų, nors gydymas būtų nemokamas. Bet už gydytojo konsultacijas vokiečiai gali pateikti sąskaitą pagal šalyje numatytas tvarkas", – tikino S.Andriušienė.

Specialistė patarė išvykstantiems į užsienio šalis ilgesniam laikui įsigyti papildomą draudimą.

"Už sudėtingesnį gydymą, be ligoninės dienos mokesčio, labai daug kur gali tekti sumokėti nustatyto dydžio mokestį. Būtent Prancūzijoje šie mokesčiai nėra kompensuojami. Visą šią informaciją galima rasti ligonių kasų tinklalapyje. Gali būti kompensuojama apie 70 proc. standartinių gydymo išlaidų arba 80 proc. gydymo ligoninėje", – priminė S.Andriušienė.

Lietuvis, turėdamas tik Europos sveikatos draudimo kortelę, neturėtų jaustis visiškai saugus.

"Ši kortelė nedengia visų išlaidų, kurios gali grėsti. Todėl sakome, jog išvykstantiems reikėtų draustis papildomai. Kortelė nesuteiks kompensacijų už ligonio pargabenimą į šalį ar specialios įrangos, kurios reikėtų pervežti ligonį, išlaidų apmokėjimą", – aiškino specialistė.

Mokėti teks daug kur

Suomijoje už greitosios pagalbos paslaugas reikės sumokėti kliento mokestį. Tačiau Europos sveikatos draudimo kortelė suteikia teisę šioje šalyje į oro greitosios pagalbos paslaugas.

Suomijos nacionalinė sveikatos draudimo sistema kompensuoja dalį mokesčių už sveikatos priežiūros paslaugas, dalį su gydymu ir tyrimais susijusių kelionės išlaidų.

Tačiau standartiniai kliento mokesčiai, mokami savivaldybių sveikatos priežiūros centruose ir ligoninėse, nekompensuojami.

Švedijoje paprastai stacionarinis gydymas yra nemokamas, bet reikia mokėti standartinį nekompensuojamą dienos mokestį.

Už ambulatorinę priežiūrą reikia mokėti sumažintą mokestį. Mokesčiai nekompensuojami, o jų dydis gali būti įvairus.

Už konkrečios srities specialistų paslaugas taip pat reikia mokėti.

"Patekus Švedijoje į ligoninę, tektų mokėti 300 Švedijos kronų paciento mokestį. Bus prašoma susimokėti ir už kiekvieną lovadienį. O Prancūzijoje mokama 20 proc. gydymo sumos. Nėra taip, kad viskas turi būti nemokama. Jei žmogus būtų apsidraudęs papildomai, skirtumą sumokėtų privatus draudimas", – tikino S.Andriušienė.

O štai Vokietijoje gali tekti susimokėti net už išrašomą receptą. Už kiekvieną tenka pakloti 10 eurų mokestį ir padengti 10 proc. išlaidų.

Už greitosios medicininės pagalbos automobilio paslaugas paprastai reikia sumokėti 10 proc. vežimo kainos (nuo 5 iki 10 eurų), bet ne daugiau negu tikroji kaina. Šis mokestis nekompensuojamas.

Vokietijoje pacientai turi mokėti 10 proc. terapinio gydymo išlaidų, 10 proc. vaistams ir tvarsčiams skirtų išlaidų, o ligoninėse už kiekvieną praleistą dieną teks susimokėti 10 eurų mokestį ne daugiau kaip 28 dienas per metus.

Atsakomybė – darbdaviui?

Paklaustas, ar jo įmonėje tolimųjų reisų vairuotojai yra draudžiami papildomu draudimu, įmonės "Bullcargo" direktorius Tomas Dužinas pareiškė nesuprantąs klausimo.

"Aš čia dabar kasoje sėdžiu. Nieko nesuprantu, ko jūs čia klausinėjate", – rėžė verslininkas, patikinęs, jog situaciją komentuos po pietų.

Tačiau mobiliojo ryšio telefonu po pietų vyras nebeatsiliepė.

Reaguodamas į situaciją, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas patikino, jog minima įmonė nėra asociacijos narė.

"Kitu atveju galėtume pasižiūrėti, kokia ten situacija nutiko. Kiekviena įmonė draudžia savo vairuotojus sveikatos draudimu užsienyje. Juk vairuotojas nėra kaltas, jog siunčiamas dirbti į užsienį. Visos jo gydymo išlaidos, patirtos darbo metu, turi būti padengtos šimtu procentų. Nepatogumų gali kilti tik tokiais atvejais, kai darbuotojas po įvykio turi pats sumokėti pateiktą sąskaitą, tačiau visa tai jam kompensuojama. Mano darbo praktikoje yra buvę ir mirčių. Tokiais atvejais būna labai rimtų reikalų, kai tenka pargabenti mirusiųjų kūnus. Tai, kad klaipėdiečiai šiuo metu ieško atsakymų į klausimus, rodo, jog šioje situacijoje nebuvo viskas sutvarkyta, bėdų yra. Net neabejoju, jog šiuo atveju problemos veda į darbdavį. Verslo logika diktuoja tai, jog darbuotojai turi būti apdrausti. Ar ne taip? Visiems turėtų būti aišku, jog tik draudimas garantuoja ramų miegą", – pažymėjo E.Mikėnas.

Komentaras

Arūnas Žlioba

Advokatas

Prancūzijoje pacientas turi padengti dalį paslaugos kainos. Ši dalis vadinama "ticket moderateur". Pacientas pats turi padengti šeimos gydytojo konsultacijos išlaidas (23 Eur), tačiau vietos sveikatos draudimo įstaiga (pranc. Caisse Primaire d'Assurance Maladie) arba socialinės apsaugos kasa (pranc. Caisse générale de sécurité sociale) kompensuoja tik 15,1 Eur. Taigi likusieji 7,9 Eur sudaro paciento mokestį. Prie šio mokesčio prisideda mokesčiai už įvairius tyrimus ir medicinos pagalbos paslaugas: 1 Eur už kiekvieną šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto paskirtą laboratorinį ar kitą tyrimą. Paprastai šie mokesčiai negali viršyti 4 Eur per dieną arba 50 Eur per metus; 0,5 Eur mokestis už slaugytojos paslaugas (iki 2 Eur per dieną); 0,5 Eur už kiekvieną paskirtą vaistą. Gydytojo specialisto konsultacija kainuoja apie 25 Eur. Jei konsultacijos metu pacientui atliekami įvairūs tyrimai ar procedūros, kompensuojama apie 60 proc. paciento sumokėtos už tyrimus sumos. Už gydymą ligoninėje iš anksto mokėti nereikia, tačiau pacientui tenka sumokėti paciento mokestį, kuris sudaro 20 proc. stacionarinio gydymo kainos, arba, jei pacientui ligoninėje suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos 100 proc., reikia mokėti po 18 Eur už kiekvieną ligoninėje praleistą dieną. Teisė gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose, priklausančiose ES ar EEE šalių narių ir Šveicarijos valstybinei sveikatos apsaugos sistemai, neapima už valstybinės sveikatos sistemos ribų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų (privačių sveikatos priežiūros teikėjų paslaugų), už kurias asmuo privalo mokėti pats, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tenka vykti namo.