Sostinės gyventojai įbauginti, gausios policijos pajėgos penkias valandas blaškosi po pusę miesto, o ginkluotas įtariamasis nesislapstydamas parsigauna namo ir ramiai šnekučiuojasi su kaimynais. Tokia situacija susiklostė ketvirtadienį Vilniuje, kai Igoris Molotkovas pagrobė pareigūnų automatą ir paspruko. Įvykis sukėlė daug klausimų dėl policininkų profesionalumo.

Paralyžiavo miestą

Pilnos gatvės policijos automobilių su įjungtais šviesos signalais, laikinai sustabdytas eismas, tikrinami lengvieji automobiliai ir viešasis transportas, virš miesto tamsoje skraidantis pasieniečių malūnsparnis – penkių valandų bėglio paieška nedavė jokių rezultatų. Atvirkščiai – vilniečiams įvarė nemažai baimės. Viešai nepranešus, kas atsitiko, netruko pasklisti įvairių gandų, tarp jų – kad policija gavo Prancūzijos ambasados Lietuvoje prašymą sulaikyti terorizmu įtariamus pabėgėlius iš Sirijos.

Bene labiausiai turėjo baimintis Pašilaičių rajono gyventojai – manyta, kad bėglys slapstosi būtent šiame rajone. Pareigūnai perspėjo nepažįstamiems neatidaryti durų, nesiartinti prie langų, vengti be priežasties išeiti į gatvę.

Baimės įpūtė ir sensacingas pranešimas, neva bėglio ieško net 3 tūkst. policijos pareigūnų. Iš tikrųjų Vilniaus miesto policijos komisariate jų tėra šiek tiek per pora tūkstančių, ir tikrai ne visi besiilsintys buvo pašaukti ieškoti bėglio. Net ir pridėjus vidaus tarnybos, "Aro", Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, tokį kiekį vargu ar galima surinkti.

"Aš prisiimu atsakomybę už kiekvieną savo veiksmą, kartu noriu atsiprašyti vilniečių už sukeltus nepatogumus, už nerimą", – sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Dvi versijos

"Apgailėtina klaida", – taip vidaus reikalų ministras, dar neseniai vadovavęs visai šalies policijai Saulius Skvernelis komentavo faktą, kai nuo policijos pareigūnų su jų ginklu paspruko I.Molotkovas. Už vagystes teistas ir narkotikų nevengiantis vilnietis buvo pristatytas į Švenčionių rajono policijos komisariatą atlikti teismo skirtos administracinės bausmės. Čia pasijutęs blogai – tarp šonkaulių jis buvo įsivedęs svetimkūnį, vyras buvo atvežtas pas Vilniaus medikus. Pastarieji, nenustatę gyvybei ir sveikatai pavojingų požymių, policijos konvojui liepė I.Molotkovą vežtis atgalios.

Švenčionių policininkas, turintis 20 metų tarnybos stažą, su vos metus dirbančia kolege pakeliui dar užsuko į Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą, iš kurio neva reikėjo paimti įtariamąjį. Pirma versija, kuri buvo paviešinta visuomenei, – neva antrankiais surakintas I.Molotkovas nuginklavo kalašnikovo automatą turintį policininką ir su ginklu pabėgo.

Vakar visuomenei buvo pateikta jau kita versija. Neva antrankiais surakintas vyras buvo vienas paliktas policijos automobilyje ant galinės sėdynės, o į komisariatą nuėję policininkai automatą buvo palikę ant automobilio pirmos, keleivio sėdynės.

Tačiau ir ši versija turėjo du variantus. Iš pradžių teigta, kad iš komisariato grįžę pareigūnai neberado nei sulaikytojo, nei ginklo, pagal kitą versiją – vyras griebė nuo sėdynės ginklą ir, juo grasindamas pareigūnams, pasišalino. Nors dėl šio įvykio jau pradėtas tarnybinis patikrinimas, o Vilniaus apygardos prokuratūroje ir ikiteisminis tyrimas, ar galima tikėtis, jog visa teisybė išaiškės?

Ramiai parvyko namo

Kol šimtai pareigūnų veltui blaškėsi po miestą gyventojams keldami paniką, I.Molotkovas, pasirodo, ramiausiai keliavo namo. Pelesos gatvės namo, kuriame apsistojęs bėglys, gyventojai vėliau pasakojo, iš jo paties išgirdę tikrąją istoriją. Neva vyras pagrobė ant priekinės automobilio sėdynės gulintį kalašnikovo automatą, juo pagrasino pareigūnams ir paspruko. Netrukus jis susitiko pažįstamą, kuris nuėmė antrankius. Tada vyras, po striuke paslėpęs automatą, kuo ramiausiai įlipo į viešąjį transportą ir pasuko namo. Nuo pabėgimo vietos iki namų Naujininkuose kelionė viešuoju transportu turėjo tęstis maždaug pusvalandį.

Į daugiabutį, kuriame jis gyveno, I.Molotkovas atėjo jau neginkluotas – automatą paslėpė eidamas nuo stotelės. Vėliau vyras kaimynams gyrėsi neva prie namo budėję policininkai jo net nesustabdė. Pagal vieną iš oficialių versijų, bėglys buvo sulaikytas, kai vienas gyventojas nusprendė balkone pašaudyti iš turėto nekovinio ginklo. Jį greitai sulaikė policija, o netrukus pareigūnai sužinojo, kad ieškomas I.Molotkovas slepiasi penkto aukšto bendrame duše.

Klaida ar neatsakingumas?

Policijos generalinis komisaras incidento pradžią, kai pareigūnai automobilyje paliko ginklą, yra linkęs pavadinti paprasčiausia klaida.

Lietuvos policijos mokyklos (LPM) vadovas, buvęs Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas, "Kauno dienos" paprašytas pakomentuoti pareigūnų elgesį ir įvertinti, ar policininkai gerai paruošiami, sakė, kad reikėtų skirti ilgai policijoje tarnaujančius pareigūnus.

"Nesiimu spręsti, kaip anksčiau buvo rengiami policininkai, tačiau per pastaruosius metus mokykloje ginklo pažinimo ir elgesio su juo pagrindai duodami pakankamai geri. Bet čia kalbama, greičiausiai, apie seniau dirbančius pareigūnus. Nemanau, kad jie nežinojo, kas yra automatinis ginklas ir kaip su juo elgtis. Galima įtarti, kad kažkurią akimirką pasielgė aplaidžiai, prarado budrumą ir todėl prarado ginklą", – kalbėjo A.Kaminskas.

Automatai policininkams išdalyti prieš savaitę, po tragiškų įvykių Paryžiuje. Tad pareigūnai tokių ginklų jau seniai nėra turėję. Gal jiems pritrūko įgūdžių jais naudotis? "Jei ginklo seniai neturėjo, tai dar nereiškia, kad gali prarasti įgūdžius jį saugoti ir naudoti", – teigė A.Kaminskas ir pabrėžė, kad budrumas visiškai nesusijęs su tuo, kaip ilgai pareigūnas ginklo nėra turėjęs rankose.

"Mes pamatėme, kad vien tik iš entuziazmo toli nenuvažiuosime. Pastarųjų metų taupymas mokymams, taupymas policijos pareigūnų aprūpinimui padarė savo ir dabar mes matome to taupymo rezultatus“, – teisinosi L.Pernavas.

LPM Profesinės taktikos skyriaus viršininkas Romualdas Rulevičius "Kauno dienai" sakė, kad pagal mokymo programą kursantams yra skiriama pakankamai dėmesio profesiniam parengimui. "Mokymams, kaip elgtis su ginklais, yra numatyta net 100 akademinių valandų, iš jų apie 10 valandų vyksta praktiniai užsiėmimai – šaudymai poligone", – sakė R.Rulevičius. Pašnekovo manymu, to užtenka, kad būsimasis policininkas mokėtų elgtis su arsenale turimais ginklais.

Kas kita – seniau tarnaujantys policininkai. Pasak R.Rulevičiaus, yra numatytas jų kvalifikacijos kėlimas ir įgūdžių atnaujinimas. Mokymo programa numato, kad į LPM iš regioninių komisariatų atvyksta atstovai, kurie apmokomi, kaip elgtis su automatiniu ginklu. Tada jie gauna specialų instruktoriaus pažymėjimą, kuris galioja ketverius metus, tačiau po dvejų metų privalo vėl vykti į apmokymus. Paklaustas, ar šie instruktoriai žinias ir gebėjimus perduoda grįžę savo kolegoms, R.Rulevičius į tai negalėjo atsakyti.

Neturėjo taktikos

Tai ne pirmas atvejis, kai sostinėje iš policininkų buvo atimtas automatas. 1998-aisiais kalašnikovą prarado tuometės policijos nežinybinės apsaugos pareigūnas. Tiesa, atvejai skirtingi – tuomet du pareigūnai buvo užpulti, vienas jų peršautas, o automatas atimtas. Nors incidentas vyko vidudienį, gausių policijos pajėgų mieste nesimatė.

"Mes veikėme taktiškai – žinodami nusikaltėlių asmenybes, jų gyvenamosiose vietose arba ten, kur jie gali lankytis ir apsistoti, surengėme pasalas. Jos pasiteisino", – "Kauno dienai" seną įvykį prisiminė tuo metu sostinės Kriminalinei policijai vadovavęs, buvęs Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Pašnekovo teigimu, sprendžiant iš situacijos Vilniuje ir viešai skelbtos informacijos, jis negali pasakyti, kad I.Molotkovo sulaikymo operacijai vadovavę pareigūnai būtų turėję taktiką. Tai liudija ir faktas, kad bėglys policijos nepastebėtas ir netrukdomas grįžo namo, o sulaikytas buvo tik po kurio laiko, daugiabutyje įvykus visai kitam incidentui.

Neturi įgūdžių?

Policijos pareigūnams išdalijus saugyklose saugomus automatus, Vilniuje praėjusią savaitę jau įvyko incidentas, kurio metu iš kalašnikovo benamiui buvo peršauta pėda.

Incidentas paaiškėjo tik beveik po paros, kai benamis kreipėsi į medikus. Sostinės policija apie įvykį teigė nieko nežinojusi, o jam iškilus viešumon rado paprastą pasiteisinimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo Kęstučio Lančinsko teigimu, "šūvis nuaidėjo, už kažko užsikabinus automato saugikliui". Toks pasakymas tik iškelia virtinę klausimų. Kaip, užsikabinus ginklo saugikliui, automatas gali iššauti nepaspaudus nuleistuko? Antra vertus, automato saugiklis įtaisytas taip, kad vargu ar "užsikabinęs" gali pasislinkti į kovinę padėtį. Dar klausimas – kodėl į automato vamzdį buvo įleistas šovinys? Ar tai reiškia, kad pareigūnai ginklus nešioja pusiau užtaisytus – tereikia nuleisti saugiklį, paspausti nuleistuką ir drioksteli šūvis? O bene pagrindinis klausimas būtų – kodėl pamainą baigus ir ginklą atidavus į saugyklą, neskaičiuojami šoviniai?

"Kad ir su kokiu ginklu tai atsitiktų, vėliau aiškinti, kad šūvis buvo netyčinis, situaciją vertinčiau kaip negebėjimą naudotis tarnybos metu išduota priemone", – "Kauno dienai" sakė R.Rulevičius.

Kad šiandienos policininkai nėra pratę prie ginklų, įtarimų kelia ir V.Račkauskui: "Anksčiau buvo privalomi įvairūs praktiniai užsiėmimai, šaudymai, buvo rengiamos varžybos. Šiandien apie tai nieko negirdėti. Ginklas – kaip ir automobilis: jei sėdi į svetimą arba kad ir savu esi seniai važinėjęs, tai prie vairo, jauti, kad esi praradęs įgūdžius ir jautiesi nejaukiai. Ką tada kalbėti apie policininką, kuris automato rankose nelaikė gal dešimt metų."