Kai kurių maisto produktų kainų šuolį nulėmė ne tik žemės ūkio produkcijos brangimas, bet ir per pastaruosius dvejus metus beveik dvigubai padidėjęs prekybininkų apetitas.

Žinios apstulbino Prezidentę

Tokią padėtį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino "įžūliu vartotojų išnaudojimu" ir pagrasino įstatymais reguliuoti antkainius.

Vakar D.Grybauskaitė, susitikusi su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu, aptarė priežastis, kodėl pastaruoju metu gerokai išaugo kai kurių maisto produktų kainos.

"Konkurencijos tarybos pirmininkas pateikė Prezidentei, sakyčiau, stulbinančią informaciją apie tai, kaip veikia prekybos tinklai, kurie, nepaisydami sunkmečio, nepaprastai išpūtė savo pelno maržas, ypač kalbant apie labai svarbius maisto produktus: pieną, duoną, cukrų ir kitus. Tokį elgesį valstybės vadovė vertina kaip įžūlų vartotojų išnaudojimą", – po susitikimo sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Atkreiptas dėmesys, kad kitose ES šalyse prekybininkų pelno maržos neaugo. "Kitose ES šalyse – visiškai kitoks vaizdas nei Lietuvoje", – užsiminė L.Balsys.

Šuolis nuo 23 iki 43 proc.

J.Rasimas informavo, kad per pastaruosius dvejus metus, nuo 2008-ųjų pabaigos, kai kurių maisto produktų antkainiai prekybos tinkluose išaugo beveik dvigubai. "Pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo pienui 2008-ųjų paskutinį ketvirtį buvo taikomas 17–18 proc. antkainis, šių metų liepą – jau 31 proc. Kvietinių miltų pelno marža išaugo nuo 23 iki 43 proc., "Tilsit" tipo sūrio – nuo 14 iki 21 proc.", – vardijo Konkurencijos tarybos vadovas.

Jo nuomone, nuo šių metų liepos iki dabar antkainiai tikrai nesumažėjo.

J.Rasimas neatmetė kartelinio prekybos tinklų susitarimo, už kurį yra baudžiama, tikimybės. Tačiau Konkurencijos taryba tebetiria, ar tikrai tokio susitarimo būta. Tikimasi jį baigti šią savaitę.

"Kai kurių maisto produktų grupėse tyrimas yra baigtas, pavyzdžiui, miltų ir duonos gaminių. Jų kainodara kelia tam tikrų minčių", – užsiminė Konkurencijos tarybos vadovas, bet atsisakė konkretizuoti, kas buvo atrasta atliekant šį tyrimą.

Siūlo bausti vadovus

Prezidentė pagrasino, kad jei prekybininkai nesumažins antkainių, gali būti pritarta pasiūlymui juos reguliuoti įstatymu. Šiuo metu Seime yra įregistruoti keli įstatymų projektai, numatantys prekybos įmonių pelno maržos ribojimą.

"Jeigu situacija nesikeis, Prezidentė rimtai svarstys galimybę įstatymu reguliuoti antkainius. Kai kurie projektai Seime jau yra parengti. Taigi jeigu nepavyks susikalbėti su prekybos tinklais, to gali būti imtasi", – tvirtino L.Balsys.

Be to, D.Grybauskaitės nuomone, galėtų būti įvesta praktika už išaiškintus neteisėtus susitarimus kelti produktų kainas bausti ne prekybos įmones, bet jų vadovus. Taip esą būtų kur kas efektyviau kovojama su dirbtiniu kainų kėlimu. "Prezidentė mano, kad galėtų būti svarstoma galimybė padidinti įstatymų numatytas baudas už konkurencijos taisyklių nepaisymą. Baudos turi būti atgrasančios. Ir atsakyti galėtų ne pačios įmonės, o tiesiogiai jų vadovai", – kalbėjo L.Balsys.

Dar viena kovos su didėjančiomis kainomis priemonė, Prezidentės nuomone, galėtų būti didesnis viešumas skelbiant palyginamąsias kainas įvairiuose tinkluose ir viešinant jų gaunamą pelną. Konkurencijos taryba įsipareigojo tokią sistemą įvesti.

Pritarė antkainių reguliavimui

J.Rasimas pritarė, kad viena išeičių galėtų būti svarstoma galimybė įstatymu reguliuoti būtiniausių maisto produktų antkainius. "Nes, man atrodo, jeigu prieš dvejus metus produktas galėjo būti parduodamas su 18 proc. marža, neaišku, kodėl dabar ji šoktelėjo iki 31 proc.", – stebėjosi Konkurencijos tarybos vadovas.

Jis taip pat pripažino, kad kol kas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už kartelinius susitarimus ar konkurencijos taisyklių nepaisymą "nėra numatyta asmeninė atsakomybė", nors ji "būtų efektyviausia".

J.Rasimas atkreipė dėmesį, kad galėtų būti taikomos kitokios baudos už neteisėtus susitarimus ir konkurencijos taisyklių nepaisymą. Dabar demaskuotos įmonės baudžiamos 10 proc. bauda, skaičiuojama nuo apyvartos. ES praktika – bausti didesnėmis bausmėmis ir skaičiuoti jas nuo pelno, gaunamo realizavus produktą, kurio kainodarai pritaikytas neteisėtas susitarimas.

Prekybos tinkluose maisto produktų kainos rugsėjį šoktelėjo nuo kelių iki keliasdešimties procentų – pabrango beveik visi maisto produktai. Prekybos tinklai tikino, kad nekito tik mėsos ir jos gaminių kainos.

Komentaras

Marius Busilas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Prekybininkų pelno marža, arba vadinamasis antkainis, tikrai nėra padidėjęs du kartus. Atvirkščiai, per sunkmetį prekybos tinklai stengėsi juos sumažinti, ypač parduodami pagrindinius produktus. Dar praėjusią savaitę pieno perdirbėjai skelbė, kad prekybininkų dalis sudaro apie 18 proc. galutinės pieno produktų kainos. Tačiau atskirai vertinant pieną, kartais šis produktas būna parduodamas su 11 proc. antkainiu arba netgi be jo, kad prekybininkai pritrauktų pirkėjų.

Negaliu pasakyti, kodėl Konkurencijos tarybos vadovas minėjo visai kitus skaičius. Galbūt taryba nėra apibendrinusi visų iš įmonių gautų duomenų? Žinoma, galima rasti atskirų, iš konteksto ištrauktų produktų, kurie parduodami su didesniu antkainiu, tačiau kalbant apie visus, sakykim, pieno grupės produktus, jie parduodami maždaug su 18 proc. antkainiu.

Beje, antkainis tikrai nėra pelnas ar uždarbis. 80 proc. šių pinigų skiriama darbuotojų atlyginimams išmokėti, patalpoms išlaikyti, mokesčiams sumokėti. Kad prekybininkų antkainiai Lietuvoje nėra per dideli, liudija ir tai, jog pastaruoju metu uždaroma gana nemažai parduotuvių. Tikrai ne iš gero gyvenimo to priversti imtis ir didieji prekybos tinklai, ir nedidelės parduotuvės.

Kalbėti apie kartelinius susitarimus prekyboje nėra jokio pagrindo. Žinau, kad vienas prekybos tinklas ketina paduoti į teismą kitą tinklą dėl pervilioto vadybininko – tai apie kokį kartelinį susitarimą galima manyti? Baudas, kaip gąsdinimo priemones, dėl kartelinių susitarimų būtų galima didinti, kad ir gamintojai ar kiti rinkos dalyviai nesugalvotų tartis dėl kainų.

O dėl užuominų antkainius reguliuoti įstatymais... Suprantame Prezidentės susirūpinimą dėl maisto produktų kainų. Mes taip pat nenorime, kad maisto produktai brangtų.