„Neturime nuo vasario mėnesio bendros pozicijos ir sprendimo dėl mūsų kaimyninių valstybių, ypač Latvijos požiūrio, tiek į pačią atominę elektrinę, tiek į galimybę pirkti elektros energiją. Nuo to laiko vyksta derybos, nes įsijungus į tinklą Astravo elektrinei, pagal mūsų šalyje priimtą įstatymą, elektros patekimas turės būti ribojimas. Dėl to atsiranda problema, kaip užkardyti iš trečiųjų šalių patekti ir į Lietuvą, ir į Baltijos valstybės, nes šiuo metu patekimas vyksta per Lietuvos ir Baltarusijos sieną“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Anot premjero, dėl šios priežasties reikalinga nauja metodika.
„Ji turi būti patvirtinta visų trijų Baltijos valstybių politine deklaracija. Mūsų politinės deklaracijos tekstas visiškai atitinka šalyje priimtų įstatymų reikalavimus, bet kolegos Latvijoje mano kitaip, kad Lietuvos priimti įstatymai neturėtų reguliuoti suverenios Latvijos sprendimų vienu ar kitu klausimu.
Dėl to tokios derybos yra, ieškomas kompromisas, nes ambicingesnis variantas nesulaukė Latvijos vyriausybės pritarimo ir vis dar vyksta derybų procesas. O tai yra vienas ar kitas kompromisas, kuris išsaugotų bendrą idėją ir apsaugotų pirmiausia Lietuvos interesus“, – teigė S. Skvernelis.
Jo teigimu, trečiadienį Vyriausybėje svarstant uždarą klausimą dėl sutarimo tarp Baltijos šalių nepriimta jokių sprendimų, buvo tik diskusija.
„Ministras Vaičiūnas pristatė, kokioje esame situacijoje, nes kai kurie ministrai pradėjo viešai polemizuoti vienu ar kitu klausimu. Tai čia nebuvo jokių sprendimų. Yra supažindinta su situacija ir koks tolesnis kelias. Jis yra tęsti derybas su pilnu arba dar aktyvesniu Europos Komisijos įsitraukimu, nes, jei nebus sprendimų, didelė tikimybė, kad tą metodiką pasirašys arba latviai ir estai kartu, arba jos visai nebus. Ir vienu, ir kitu atveju tai nėra Lietuvai naudingi sprendimai“, – kalbėjo premjeras.
„Dėl to derybos bus tęsiamos ir kiekviena valstybė sieks savo intereso. Čia Europos Komisijos įsitraukimas yra labai svarbus“, – pridūrė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Vyriausybei nereikėtų išduoti Lietuvos interesų.
„Pirmiausia neišduoti Lietuvos interesų ir nelaužyti įstatymų, kuriuos patys pasitvirtinome Seime. Tas naujasis susitarimas iš esmės leidžia komerciniams tikslams naudoti Lietuvos techninę infrastruktūrą. Įsipareigojama latviams ir estams, kad jie galės ta infrastruktūra naudotis. Iš esmės tai yra mūsų įstatymo pažeidimas. Tai yra niekaip nepriimtina.
Reikia pripažinti, kad ministras posėdžio metu jau nebuvo įsitikinęs, kad tai pats geriausias kelias. Leido suprasti, kad yra tikimybė, jog neteiks šio susitarimo svarstyti Vyriausybei“, – po posėdžio sakė G. Landsbergis.
TS-LKD frakcijos lyderis tai pavadino „įstatymo pažeidimu“.
Ž. Vaičiūnas posėdyje pateikė tris galimus scenarijus.
„Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas – susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Naujausi komentarai