Balsuojančiam jaunimui sunku rasti paaiškinimą, kodėl kiti to nedaro.

„Manau, kad dabar tokia karo padėtis ir tikrai reikia balsuoti. Ir verta, nes žmonės turi būti atsakingi išrinkti į Seimą“, – tikino panevėžietė Guoda.

Kol Guoda atsakingai renkasi, kiti nuo politinio gyvenimo visiškai atsiriboja.

„Ne, nebalsavau. Aš jau seniai galiu balsuot, bet aš nesidomiu politika, neįdomu“, – sakė panevėžietė Augustė.

Ne tik Augustei buvo neįdomus Seimo rinkimų pirmasis turas.

Prie balsadėžių atėjo vos trečdalis jaunuolių iki 30 metų.

Rinkėjų aktyvumo lentelėje – tai paskutinė vieta.

Vietoj jauno žmogaus pilietiškumo pavyzdį tradiciškai rodė senjorai.

„Man atrodo, tai savotiškai mados klausimas, 2019–2020 metais buvo madinga domėtis politika, bet dabar, atrodo, tas bumas išsikvėpė“, – teigė politologė Ainė Ramonaitė.

„Geriausia būt ne tai, kad be nuomonės, bet nesikišt į tą mėsmalę. Man geriau nesikišt į šitą mėsmalę“, – kalbėjo panevėžietė Augustė.

Į politiką nesikišantys jaunuoliai sudegino ir dalies politikų viltis dar keturis metus darbuotis Seime.

Už brūkšnio į naują parlamentą liko Laisvės partija.

LNK stop kadras.

Bet politologė mano, ne neišpildyti rinkiminiai pažadai užkliuvo „laisviečių“ rinkėjams. Kam rūpėjo lygios teisės, rūpės ir toliau, bet esą neparuošti politikų namų darbai.

„Nesugebėjo mobilizuoti. Mūsų tyrimai rodė, kad tarp Laisvės partijos potencialių rinkėjų buvo daugiausia neapsisprendusių, ar išvis eis į rinkimus, tai tų nedaug tūkstančių jiems ir pritrūko“, – sakė A. Ramonaitė.

„Visi dabar skundžiasi, tas politikas blogas, anas blogas, o kad džiaugtųsi... ar už Antaną balsuosi, ar už Šimonytę, vis tiek niekam neįtiksi“, – aiškino panevėžietė Augustė.

Laisvietis Vytautas Mitalas mano, kalti ne tik politikai.

„Kai tu suvoki savo pilietiškumą ir už mokyklos ribų, pradedi savanoriauti, įsitrauki į veiklas, natūralu, kad išsaugai pilietinį aktyvumą ir kituose kontekstuose. Bet jei tavo visas gyvenimas – mokykla, pamokos ir nieko daugiau, tada gaunasi kitaip“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Pilietiškumą skatinanti organizacija mano, problemos prasideda dar mokyklos suole.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pilietiškumo pamokos vyksta, bet jaunimas esą praktiškai politikos neišbando.

„Dalyvauti simuliacijose ar praktiškai išbandyti, ką reiškia kalbėti apie bendruomenę, politiką, be abejo, kad teoriniai pasvarstymai apie mokesčius, apie kairę ir dešinę bus tikrai mažiau suprantami“, – šnekėjo kampanijos „Man ne dzin“ vadovas Umberto Masi.

Prieš ketverius metus Seimo rinkimuose jaunuoliai balsavo keliais procentais aktyviau nei šiemet.

Bet istorijoje būta ir dar blogesnių balsavimų.

„Tas lūžis, kuris buvo įvykęs 2019–2020 metais baigėsi, tie metai buvo išskirtiniai. Dabar grįžom į buvusią padėtį, nes ir anksčiau jaunimas pasyviausiai dalyvaudavo“, – teigė A. Ramonaitė.

Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos, prieš penkerius metus savivaldos rinkimuose žmonių iki trisdešimties metų balsavo mažiausiai – 32,9 proc.