Šiuo metu savivaldybėms priklausančias vaiko teisių tarnybas siūloma centralizuoti - jos turėtų tapti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dalimi.

Tai numatančiai vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos koncepcijai, kurią pagal vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės siūlymus parengė speciali darbo grupė, pritarė Seimo valdyba.

Darbo grupei vadovavusi parlamentarė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė sako, kad Seimas tam gali pritarti anksčiausiai pavasarį.

"Pateikėme ją Seimo valdybai, valdyba priėmė. Ruošime Seimo sprendimą arba nutarimą, ir žiūrėsime, kaip bus. Seimo nutarimas bus priimtas tik kovo mėnesį", - BNS teigė ji.

Anot V.v.Margevičienės, svarbiausi koncepcijoje numatomi dalykai - šiuo metu savivaldybėms pavaldžių vaiko teisių tarnybų perdavimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Už šią sritį taptų atsakingas socialinės apsaugos ir darbo ministras.

"Tai valstybės deleguota funkcija, ir dabar pamatėme, kad ji nėra atliekama tinkamai savivaldoje, ir dėl to valstybė savo funkciją pasiima, ir vykdys ją pati per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai ir privalu buvo tvarkyti", - kalbėjo parlamentarė.

Pertvarką siūliusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM perėmus rajonines įstaigas ir taikant joms vienodus reikalavimus, būtų išspręsta daugelis šiuo metu kylančių problemų.

"Tai nėra labai detalus dokumentas - numatyta esamos būklės analizė, problemos, aptarta, kaip turėtų atrodyti - kad reikia centralizuoti, kelti kvalifikaciją specialistų, išspręsti spragas, kad institucijos rajonuose būtų viena į kitą panašios, kad ir reikalavimai jiems būtų vienodi, kad ir funkcijos, galimybės būtų suderintos, koordinavimo trūkumai būtų išspręsti", - BNS teigė kontrolierė.

Anot jos, šiuo metu rajoninės įstaigos "stumdo" viena kitai vaikų teisių apsaugos klausimus: "Yra keistų dalykų, kurie turint vieną šeimininką visai kitaip susidėliotų".

"Kiekviena institucija daro taip, kaip jai išeina, ministerija irgi iš esmės nieko negali nurodyti, gali tik rekomenduoti. Susiduriame su labai keistais dalykais, ypač, kai yra ribinės situacijos, kada vaiko teisių tarnybos yra viena šalia kitos, pavyzdžiui, dvi yra įtrauktos į bylą - vaikas vienur gyvena, kitur globojamas, arba yra iš vieno rajono, o nusikaltimą padarė kitame - tada tos vaiko teisių tarnybos tarpusavyje stumdosi", - pasakojo E.Žiobienė.

"Pasitaiko tokių kuriozų, kad vaiko teisių tarnybos savo rajone teismuose atstovauja vienaip, kituose rajonuose galvoja, ar važiuoti, ar nevažiuoti, gal nereikia", - sakė ji.

Anot E.Žiobienės, taip pat rengiamas susitarimas tarp Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Generalinės prokuratūros bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, kadangi teisėsaugininkai skundžiasi, jog jiems sudėtinga bendradarbiauti su rajoninėmis vaiko teisių apsaugos įstaigomis.

"Prokuratūra, kitos institucijos skundžiasi, kad nepavyksta jiems dirbti kartu su vaiko teisių tarnybomis. Manytume, kad ta bendra tvarka turėtų būti visoje Lietuvoje - vienodi nuostatai, vienoda tvarka visose savivaldybėse, vienodos bendradarbiavimo galimybės. Galų gale jeigu generalinis prokuroras nuleido visoms prokuratūroms, kaip jos turi bendradarbiauti ir kokia tvarka turi būti tarp institucijų, lygiai taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministras gali pasakyti vaiko teisių tarnyboms visoms, kokia reikalinga tvarka ir bendradarbiavimas", - kalbėjo ji.

"Antstolių rūmai verkia, kad bylos, kurios yra neturtinio pobūdžio, ypač su vaiko teisėmis susijusios, ypač dėl vaiko perdavimo globėjams teisėtiems, bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo - jiems sudėtinga dirbti, nes vaiko teisių tarnybos nesutinka tame dalyvauti. Šiandien kiekviena vaiko teisių tarnyba pavaldi savo administracijos direktoriui, ir direktorius kaip pasakė, taip ir įvyko", - teigė E.Žiobienė.

Šiuo metu už vaikų teisių apsaugą yra atsakingos Vaikų teisių apsaugos tarnybos savivaldybėse, SADM pavaldi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Ši sistema dažnai sulaukia kritikos, nes institucijos vienai kitai nepavaldžios ir esą nebendradarbiauja tarpusavyje, jų funkcijos dubliuojasi.