Skandinavai piktinasi – pasak švedų, praėjusią savaitę virš Malmės miesto vos nesusidūrė du lėktuvai. Kaip aiškino švedai, Rusijos žvalgybinis lėktuvas užkirto kelią keleiviniam Skandinavijos oro linijų lėktuvui – iki katastrofos buvo likusi vos minutė.

Grėsmingas incidentas

Rusijos karinis žvalgybinis lėktuvas praėjusį penktadienį skrido netoli Danijos ir Švedijos oro erdvės. Nors rusų lėktuvas nei Švedijos, nei Danijos oro erdvės nepažeidė, jis sukėlė pavojų "Scandinavian Airlines" (SAS) keleiviniam laineriui, kuris buvo ką tik pakilęs iš Kopenhagos tarptautinio Kastrupo oro uosto.

Pasak Švedijos pareigūnų, jų oro dispečerių kontroliuojamoje tarptautinėje oro erdvėje paskutinę minutę civiliniam orlaiviui, kuris skirdo iš Danijos į Lenkiją, buvo pranešta, jog šis pakeistų skrydžio kryptį, mat prieš jį vos per 9 km atstumą atsidūrė Rusijos žvalgybinis lėktuvas.

Šio rusų orlaivio manevro SAS lėktuvo radaras neparodė – jeigu keleivinio lainerio įgula būtų mačiusi rusų karo lėktuvą, ji pati būtų pakoregavusi skrydžio maršrutą. Tačiau rusų lėktuvas skrido išjungęs elektroninį atsakiklį. Laimė, laiku į orą buvo pakelti Švedijos ir Danijos naikintuvai – jie nurodė nematomo rusų orlaivio skrydžio trajektoriją. Be to, patvirtino, kad tai buvo rusų karinis orlaivis.

Nematomi objektai

Švedijos ir Danijos pareigūnai piktinosi, kad Rusijos lėktuvai skraido virš Baltijos jūros išjungę atsakiklius. Be to, dažnas rusų karinis lėktuvas naudoja radarų blokavimo sistemą.

Oro erdvė virš Baltijos jūros – sausakimša. Todėl kyla pavojus, kad kuris nors iš incidentų netrukus gali baigtis katastrofa.

Tiesa, netrukus po incidento Rusijos gynybos ministerijos atstovai neigė, kad virš Malmės miesto Švedijoje galėjo skirsti rusų lėktuvas. Tačiau vėliau patvirtino, kad toks skrydis buvo. Vis dėlto Maskva pažymėjo, kad lėktuvas buvo saugiu, daugiau kaip 70 km, atstumu nuo keleivinio lėktuvo skrydžio trajektorijos.

"Nebuvo sąlygų kokiam nors aviacijos incidentui dėl rusų kariškių lėktuvo skrydžio penktadienį, gruodžio 12 d., tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros, – patvirtino Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. – Atstumas nuo keleivinio lėktuvo, kuris pakilo iš Kopenhagos, skrydžio trajektorijos buvo daugiau kaip 70 km."

Tiesa, I.Konašenkovas pripažino, kad lėktuvas skrido be atsakiklio – elektroninio identifikavimo prietaiso.

Bet drauge jis pareiškė, kad NATO lėktuvai, skraidantys netoli Rusijos sienų, taip pat išjungia savo atpažinimo sistemas. "Tai nereiškia, kad Rusijos oro erdvės kontroliavimo priemonės jų nepastebi", – tvirtino Rusijos gynybos ministerijos atstovas.

Švedijos ir Danijos atsakas

Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas skraidymą be atsakiklio pavadino neatsakingu. Pasak jo, bet kuris panašus incidentas gali baigtis didele nelaime.

"Yra rizika, kad gali įvykti nelaimingų atsitikimų, kurie galiausiai gali nulemti (žmonių) žūtį", – pažymėjo pareigūnas.

Švedijos ginkluotojų pajėgų atstovas Johannesas Hellqvistas patvirtino, kad neatpažintas lėktuvas buvo Rusijos. "Per Švedijos gynybos ministeriją patvirtinome, kad tas lėktuvas buvo rusų", – teigė pareigūnas.

Švedijos ir Danijos užsienio reikalų ministerijos iškvietė dėl incidento pasiaiškinti Rusijos diplomatus.

"Visiškai nepateisinama, kad tokiu būdu keliamas pavojus civilių žmonių gyvybei, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Martinas Lidegaardas ir pavadino šį incidentą "gana rimta situacija". – Tikiuosi, kad galėtume susitarti su rusais, mėgintume sumažinti tokio pobūdžio skrydžių."

Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstroem teigė, kad bendras Šiaurės šalių protestas bus "labai aiškus".

"Svarbu, kad mes manome, jog tai yra visiškai netinkama, – kalbėjo Švedijos diplomatijos vadovė. – Mes kalbame vienu balsu... Jau susisiekėme su Rusijos ambasada ir šiandien susitiksime."

Stebimas suaktyvėjimas

Kariniai Rusijos orlaiviai pastebimi ne tik virš Baltijos jūros – JAV, Kanados naikintuvai strateginius Rusijos bombonešius, galinčius gabenti ir branduolinį ginklą, lydėjo netoli Aliaskos pakrantės, Didžiosios Britanijos – netoli britų salyno.
Pastaruoju metu Rusijos karinės oro, o ir šios šalies jūrų pajėgos gerokai dažniau nei prieš krizę Ukrainoje lankosi įvairiuose pasaulio regionuose.

Australijoje vykstant Didžiojo dvidešimtuko susitikimui, keli Rusijos laivyno laivai buvo pastebėti netoli Žaliojo žemyno pakrančių.

Švedijoje šių metų rudenį nuogąstavimų dėl šalies saugumo sukėlė įvykęs incidentas, kai netoli sostinės Stokholmo buvo pastebėtas nežinomos šalies povandeninis laivas. Švedijos laivynas ir kariuomenė kelias dienas nesėkmingai bandė laivą aptikti, tačiau jokių pėdsakų nerado.

Vis dėlto, pasak Švedijos kariuomenės turimos informacijos, slaptas ir mažas laivas galėjo priklausyti Rusijos specialiosioms pajėgoms.

Kiek anksčiau – kovo mėnesį – prie Švedijos sostinės buvo priartėję du Rusijos strateginiai bombonešiai "Tu-22M3". Karo lėktuvai, lydimi keturių rusų naikintuvų "Su-27", kovo 29 d. naktį pakilo iš netoli Sankt Peterburgo esančios karinės bazės ir praskrido netoli Stokholmo archipelago.

Švedijos pareigūnai po incidento patvirtino, kad rusų bombonešiai veikiausiai imitavo galimą Švedijos sostinės ir pietinių šalies regionų bombardavimą.

Švedijos spauda vėliau rašė, kad šalies karinės pajėgos nesureagavo į grėsmę – palydėti rusų buvo atsiųsti NATO naikintuvai iš Lietuvos ir Danijos. Rugsėjo mėnesį Švedijos oro erdvę pažeidė du Rusijos naikintuvai "Su-24s".

Švedijos pareigūnai sunerimę, mat nuo pat Šaltojo karo pabaigos nuosekliai mažino gynybos biudžeto išlaidas ir kariuomenės pajėgumus.

Vienas Švedijos kariškis, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, tikino, jog šalies kariuomenė galimos agresijos atveju sugebėtų apginti tik mažą dalį visos šalies teritorijos maždaug savaitę. Kadangi Švedija nepriklauso NATO, ji (bent oficialiai) negalėtų tikėtis kitų šalių pagalbos.

Švedų politikai vis garsiau kalba, kad turėtų didėti gynybos finansavimas. Tačiau švedų saugumo analitikai abejoja, kad papildomai skiriamo 1 mlrd. JAV dolerių per ateinantį dešimtmetį pakaks patenkinti šalies saugumo poreikius.

Netikėtos pratybos Kaliningrade

Rusija šios savaitės pradžioje paskelbė, kad Kaliningrado srityje įvyko neeilinis ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimas.

Gali būti, kad būtent dėl šių pratybų anksčiau buvo stebimas suaktyvėjęs Rusijos karinių lėktuvų pasirodymas netoli Baltijos šalių oro erdvės.

Pratybos vyko gruodžio 5–10 d. Gruodžio 8–14 d. Baltijos valstybių oro erdvę saugantys NATO oro policijos naikintuvai kilo 21 kartą atpažinti ir palydėti prie Baltijos valstybių sienų skridusių Rusijos orlaivių.

Rusijos organizuotame patikrinime dalyvavo apie 9 tūkst. karių ir 642 karinės technikos vienetai, tarp jų apie 250 tankų ir šarvuotųjų kovos mašinų, per 100 artilerijos pabūklų ir salvinės raketų ugnies sistemų, 55 laivai ir 41 orlaivis.

Per dvi paras į Karaliaučiaus sritį laivais ir lėktuvais buvo perkeltos dvi brigados, iš jų viena – oro desantininkų. Aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos daliniai mokėsi ginti svarbius karinius ir valstybinius objektus, teikti palaikymą iš oro, taip pat atakuoti iš oro sąlyginį priešą.

Rusijos karo lėktuvų ešelonai

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, per praėjusią savaitę (nuo gruodžio 8 iki 14 d.) pastebėta ir atpažinta apie 80 orlaivių, dalis jų prie Baltijos oro erdvės buvo pastebėti kelis kartus. Išskyrus kelis orlaivius, dauguma jų skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais. Daugiausia – 30 – Rusijos karinių orlaivių prie Baltijos valstybių sienų atpažinta gruodžio 8 d. Tądien NATO naikintuvai kilo aštuonis kartus.

Antra pagal aktyvumą diena buvo gruodžio 10 d. Tuomet NATO naikintuvai kilo šešis kartus, atpažino ir palydėjo 26 Rusijos karinius orlaivius. Gruodžio 8–9 d. prie Baltijos valstybių sienų buvo stebėti 6 strateginiai bombonešiai: 4 turbo-propeleriniai bombonešiai "Tu-95" ir 2 viršgarsiniai bombonešiai "Tu-22". Per praėjusią savaitę prie Baltijos valstybių sienų atpažinta apie 30 Rusijos karinių naikintuvų: "Su-27", "Su-24", "Su-34", "Mig-31", taip pat transportiniai ir žvalgybiniai orlaiviai. Visi pastebėti Rusijos kariniai orlaiviai judėjo tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado virš neutralių vandenų Baltijos jūroje.

Ne pirmas rimtas incidentas oro erdvėje

Šių metų kovo mėnesį SAS oro linijų lėktuvas, skraidinęs 132 keleivius, vos per 100 m prasilenkė su rusų kariškių žvalgybos lėktuvu, kuris taip pat "netransliavo savo pozicijų". Pavojus buvo iškilęs ir vienam Norvegijos naikintuvo pilotui, kai šis vos per plauką nesusidūrė su Rusijos naikintuvu, skridusiu netoli Norvegijos kontroliuojamos oro erdvės.

Praėjusią savaitę Suomijos oro dispečeriai nurodė keliems keleiviniams lėktuvams pakeisti kryptį, mat virš Baltijos jūros išjungę atsakiklius skrido būrys Rusijos karinių lėktuvų. Anksčiau Suomija pareiškė protestą Rusijai, kad šios šalies kariniai lėktuvai buvo trumpam pažeidę abiejų šalių sieną ties Viborgo miestu.

Kokią grėsmę kelia ore skraidantys savo atsakiklius išjungę orlaiviai? Ar realus pavojus, kad ore susidurtų lėktuvai? Pokalbis apie tai su Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotuoju Alvydu Šumsku.

– Ne paslaptis, kad dauguma karinių orlaivių, skraidančių be įjungtų atsakiklių, – Rusijos, nors rusai sako, kad ir NATO šalių lėktuvai palei Rusijos sieną skraido patylomis. Nepaisant šių diskusijų, ar tokie orlaiviai apskritai yra pastebimi civilinių orlaivių skrydžių dispečerių?

– Na, mes matome tokį lėktuvą, bet kaip dėmę. Pagal azimutą ir atstumą galime identifikuoti tik lėktuvo buvimo vietą, tačiau negalime pasakyti, kokiame aukštyje yra lėktuvas ir kokiu greičiu jis skrenda. Tam tikslui ir yra keliami naikintuvai. Jie turi priskristi ir pasidomėti, kas per lėktuvas, kokie jo kėslai, kokie ketinimai, žinoma, jeigu tai įmanoma... Dažnai kyla Švedijos, Danijos, taip pat mūsų oro policijos naikintuvai.

Tai yra prevencinė priemonė – ji suteikia galimybę skrydžių vadovui daugmaž kontroliuoti situaciją. Kitaip tariant, naikintuvai turi atsakiklius, jie skraido su atsakikliais, taigi, radare mes matome aktyvią žymę. Matome vietą, matome aukštį, greitį, matome skrydimo kryptį – kadangi naikintuvas būna šalia to, pavadinkime, paslaptingo objekto, skrydžių vadovas gali lengviau kontroliuoti situaciją. Žinoma, reakcijos laikas – svarbus faktorius. Naikintuvas juk turi prisigretinti. Kol naikintuvas neprisigretino, tas nematomas, konkrečiau, pasyviai matomas objektas yra sunkiai kontroliuojamas.

– Ar tokie, pavadinkime, "nematomi" skrydžiai – leistini? Kalbu apie teisinę reikalo pusę. Kas galų gale prisiimtų atsakomybę, jei, tarkime, nutiktų nelaimė?

– Žinoma, yra reglamentas, kurį yra paskelbusi Tarptautinė civilinė aviacijos organizacija. Tačiau šis reglamentas yra taikomas civilinei aviacijai, o ne karinei. Kalbant apie karinę aviaciją, veikiau vadovaujamasi geranoriško bendradarbiavimo tarp civilinės ir karinės aviacijų principu.

Žinoma, jeigu karinis orlaivis patenka į vadinamąją bendrojo oro eismo zoną, kurioje taikomi civiliniai reikalavimai, kurioje skraido civiliniai orlaiviai, būtina bent jau turėti radijo ryšį, įjungti atsakiklius, turėti skrydžio planą. Bet yra šiokia tokia išimtis – skrydžiai virš neutralių vandenų. Būtent šia nuostata vadovaujasi Rusijos karo lėktuvai. Jie neįskrenda į vienos ar kitos šalies oro erdvę.

Vis dėlto ir virš neutralių vandenų šalys teikia oro paslaugas, kitaip tariant, valdo skrydžius. Štai, Baltijos jūros regionas yra suskirstytas į vadinamuosius skrydžių informacijos rajonus: Rygos, Vilniaus, Malmės ir kt. Vilniaus informacijos rajonas, pavadinkime, apima didelę dalį Baltijos jūros, iki pat Švedijos, kitaip sakant, Malmės informacinio rajono ribos. Šiuo atveju, skrydžių valdymas šiame rajone yra mūsų atsakomybė. Na, o tokie nesuderinamumai, tiesiogiai ar netiesiogiai, sukelia problemų ir net grėsmių.

– Ar galimybė, kad ore susidurtų du lėktuvai, išauga, įvertinus faktą, kad kai kurie orlaiviai skraido išjungę savo elektroninius atsakiklius? Juk oro erdvė virš Baltijos jūros – sausakimša.

– Hipotetiškai kalbėti sudėtinga. Žinoma, kad lėktuvų daug skraido šiame regione. Tačiau yra vienas aspektas – nežinau, kokią oro erdvės sekimo arba, tiksliau, stebėjimo įrangą naudoja kariniai lėktuvai. Galbūt jie savo radaruose ir mato kitus objektus – t. y. jie yra įsitikinę, kad nesusidurs su kitais lėktuvais skrydžio metu. Tačiau tikrai nežinau, kaip yra iš tiesų, todėl sakau – galbūt. Galiu kelti tik prielaidas.

Vis dėlto kaip pilotas galiu pasakyti, kad man nebūtų malonu skristi, jei žinočiau, kad oro erdvėje yra nevaldomų, nekontroliuojamų objektų, kurie gali atlikti neprognozuojamus manevrus. Beje, Afrikoje yra tokių regionų, virš kurių skrendant pasakoma, kad apie oro eismą tiesiog nėra informacijos. Žinote, tampa nemalonu skristi.

– Na, o sureaguoti būtų sudėtinga, jei netyčia prieš tave ore išnyra kitas objektas?

– Tai priklauso nuo įvairių faktorių – nuo oro sąlygų, matomumo, paros meto ir t. t. Naktį yra sudėtinga identifikuoti aukštį, tačiau geriau matyti navigacijos žiburiai. Bet jeigu skrendi per debesis, gali pastebėti objektą paskutiniu metu. Ir tai gali baigtis nelaime. Žinoma, ir karinių lėktuvų, ypač naikintuvų greičiai, atitinkamai dideli.