Rusų kalbos nemokėjimas gali ir apsaugoti nuo neigiamo rusiškos propagandos poveikio, nes, nemokėdamas kalbos, žmogus tiesiog nesinaudos rusiškais informacijos šaltiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius.

„Pagal surašymo duomenis, 1 mln. gyventojų kalba rusų kalba labai gerai, supranta. Jų langas į pasaulį, į tai, kas vyksta net ne Rusijoje, bet už Rusijos ribų, yra rusiški kanalai. Deja, tie kanalai yra valdomi Kremliaus, jie gauna dozuotą arba propagandos atskiestą informaciją“, – teigia M. Martišius.

Pasak jo, rusų kalbą mokančių žmonių pasaulyje yra daug, bet mokytis reikėtų ne šios kalbos, o kinų, sako Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius. Jo teigimu, būtent tokios taktikos laikosi geriausių Jungtinės Karalystės universitetų atstovai.

„Bet, jeigu manęs klaustumėte, kokią kalbą, be anglų kalbos, reikėtų mokytis, pasakyčiau – kinų. Jungtinės Karalystės pagrindinių vedančiųjų aukštųjų mokyklų, ypač verslo, atstovai bando mokytis kinų kalbos. Žinoma, jie neišmoksta hieroglifų. Bet išmoksta kalbėti, nes ten yra didysis potencialas“, – sako M. Martišius.

Rusakalbiai turistai išleidžia daugiausiai

Anot Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjo Pavelo Lavrineco, poreikis mokytis rusų kalbos kyla dėl savaime suprantamų priežasčių. Viena iš jų – Lietuvos kaimynės. „Rusija, Kaliningrado sritis ir rusakalbė Baltarusija iki šiol buvo šalia Lietuvos ir tikriausiai bus toliau. Lietuvos ekonominiai ryšiai su tomis valstybėmis labai stiprūs. Be to, būtų galima prisiminti, kiek daug Lietuvai duoda turistai iš Rusijos“, – atkreipia dėmesį P. Lavrinecas.

Jo teigimu, pagal Lietuvos turizmo departamento statistiką, turistai ši Rusijos ir Baltarusijos Lietuvoje vieši ilgiau nei kiti turistai, taigi ir išleidžia daugiau pinigų. Todėl, pasak P. Lavrineco, norint pritraukti klientą, būtų pravartu kalbėti jam suprantama kalba. Ypač tai patartina, jei siekiama, kad žmogus ne tik apsilankytų mūsų šalyje, bet ir rekomenduotų tai padaryti kitiems.

„Viena iš rusų tautos savybių – tai didelė tauta. Kaip suprantame, didelės tautos mažiau žino kitas kalbas, kaip prancūzai arba vokiečiai. Rusai – šalia jų“, – sako VU dėstytojas, paaiškindamas, kad mažoms tautoms dažnai yra įprasta mokytis kelias užsienio kalbas.

Savo ruožtu M. Martišius atkreipia dėmesį, kad didelis turistų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą plūsta dėl to, kad baltarusiams įsigyti Vakaruose pagamintų prekių čia yra pigiau. Be to, grįždami į savo šalį, jie susigrąžina 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Jiems tai – didelis pliusas. Klausimas paprastas – kaip ilgai ši situacija bus. Nėra nieko amžino, tik laikinumas. Galimas daiktas, kad Aleksandras Lukašenka pasitrauks arba kaip tik atidarys savo sienas, sumažins muitus ir žmonės nevažiuos. Kodėl sumažėjo važiuojančių iš Baltarusijos? Todėl, kad labai nuvertėjo jų rublis ir jiems neapsimoka pirkti čia“, – akcentuoja M. Martišius.

Anglų kalba – didelė problema

VU docentas taip pat prideda, kad pati kalba nėra kalta dėl to, ar yra daug norinčių ją išmokti, ar ne. Jis sako, kad dažnai pasitaikanti situacija, kai net Lietuvos valdininkai tarptautinėse konferencijose, nemokėdami kitos kalbos, ima kalbėti rusiškai, rodo, jog per daugiau kaip 20 nepriklausomybės metų nesugebėjome išmokti kalbėti angliškai.

„Aš augau dar tais sovietiniais laikais. Pirmoje klasėje jau kalbėjau rusiškai. [...] Dabartinis anglų kalbos įsiskverbimas nėra to paties lygio. Man tenka dirbti su studentais, dėstau anglų kalba. Matau studentus iš įvairių Europos šalių. Galiu pasakyti taip: lietuvaičiai angliškai kalba geriau nei pietų šalių studentai, bet tikrai prasčiau nei buvusios Jugoslavijos Respublikos, Vokietijos ar Skandinavijos šalių. Tai – didelė problema“, – padėtį vertina M. Martišius.

Jis priduria, kad mokėti bet kurią kalbą savaime yra gerai ir pritaria P. Lavrineco išsakytai minčiai, kad daug žmonių kalba rusiškai. Nepaisant to, docentas kelia klausimą, ar šios kalbos mokėjimas yra geras individualiai ar geras masei. Jis skaičiuoja, kad rusų kalbą pasaulyje turėtų mokėti apie 200 mln. žmonių Rusijoje ir už jos ribų. M. Martišius taip pat sutinka, kad slavų kalbos grupė yra labai išplitusi, todėl, mokant rusų kalba, gana nesunku išmokti lenkų ar kitą šios grupės kalbą.

Tačiau, jo manymu, šiandien būtų vertingiau mokėti kinų kalbą. „Jeigu manęs klaustumėte, kokią kalbą, be anglų kalbos, reikėtų mokytis, pasakyčiau – kinų. Jungtinės Karalystės pagrindinių aukštųjų mokyklų, ypač verslo, atstovai bando mokytis kinų kalbos. Žinoma, jie neišmoksta hieroglifų, bet išmoksta kalbėti, nes ten yra didysis potencialas“, – teigia M. Martišius.

Pasak jo, rusų kalba atveria galimybes, jei žmogus vykdo verslą Rusijoje, bet taip pat naudinga gali būti uzbekų kalba, jei vykdomas verslas susijęs su medvilne. Docentas atkreipia dėmesį į tai, kad rusiškai kalbančių žmonių langas į pasaulio įvykius dažnai gali būti rusiški naujienų šaltiniai: internetinės naujienų svetainės, televizijos laidos ir kt. Anot jo, tokie žmonės dažnai gauna ir propagandos dozę.

„Pagal surašymo duomenis, 1 mln. [Lietuvos] gyventojų kalba rusų kalba labai gerai, supranta. Jų langas į pasaulį, į tai, kas vyksta net ne Rusijoje, bet už Rusijos ribų, yra rusiški kanalai. Deja, tie kanalai yra valdomi Kremliaus, jie gauna dozuotą arba propaganda atskiestą informaciją“, – teigia M. Martišius.

Tačiau, anot jo, Lietuvoje – gana gera padėtis, geresnė nei kitose Baltijos valstybėse. „Kadangi Latvijoje ir Estijoje yra didelės rusakalbių tautinės mažumos, yra asmenys be pilietybės, tai [informacijos teikimas per rusiškus informacijos šaltinius – LRT.lt] yra išnaudojama. Lietuvoje – gana gera integracija. Būtent dėl Lietuvos yra sprendžiama, ką daryti, nes vienaip ar kitaip vyresnioji karta traukiasi iš gyvenimo dėl natūralių priežasčių, o jaunoji karta nemoka rusų kalbos. Kaip ją pasiekti su ta propaganda?“, – teigia M. Martišius.

Nenorą mokytis lemia geopolitinė padėtis

Kad jaunoji karta nemoka rusų, patvirtina ir medicinos studentė Akvilė Šaulytė. Jos teigimu, dirbant mediku, rusų kalba yra reikalinga, nes nemažai vyresnio amžiaus rusakalbių pacientų nenori ar netgi nemoka kalbėti lietuviškai. Nepaisant to, pasak A. Šaulytės, su tokia problema jau praktikos metu susidūrę studentai vis tiek nesimoko rusų kalbos.

„Gal šiek tiek įtakos turi dabartinė geopolitinė padėtis. Santykiai su ta šalimi nėra labai malonūs. Nors tai galbūt nėra labai protinga ir racionalu, šiek tiek atstumia mokytis. Jeigu mūsų santykiai būtų geri, gal domintų studentų mainai tarp universitetų, norėtųsi vykti į tą šalį ir bendrauti su jos piliečiais. Kol kas tokio didelio noro nėra“, – priežastis vardija A. Šaulytė.

Pasak P. Lavrineco, natūralu, kad kalba atrodo tuo patrauklesnė, kuo patrauklesnė atrodo pati valstybė ar jos kultūra. Jo teigimu, rusų kultūra iki šiol gerbiama ir gerai žinoma pasaulyje, bet dabartinis valstybės režimas ir pati Rusija yra tokia, kad neskatina mėgti rusų kalbos.

„Kaip pasakė rusų poetė Jelena Fanajeva, neseniai viešėjusi Lietuvoje, jai rusų pasaulis – ne Vladimiras Putinas, o Levas Tolstojus, Fiodoras Dostojevskis, Michailas Bulgakovas ir Osipas Mandelštamas. Prieš tokį rusų pasaulį turbūt niekas nieko prieš neturėtų“, – svarsto P. Lavrinecas.

Jis taip pat abejoja, ar rusiškai informaciniais kanalais skleidžiama informacija gali turėti tokią didelę įtaką, kaip tvirtina M. Martišius. P. Lavrinecas primena, kad komunistinė propaganda Lietuvoje buvo transliuota kiekvieną dieną kelis dešimtmečius, bet Lietuva nebuvo paveikta ir siekė išsivadavimo.

„Turbūt, jeigu pasakytume, kad esame atsparūs propagandai, meluotume patys sau. Pateiksiu pavyzdį: reklamos laikas yra ribojamas, bet tam vis tiek leidžiami milijonai. Vadinasi, ji veikia“, – prieštarauja M. Martišius. Jis taip pat pabrėžia, kad propaganda transliuojama ne tik per naujienų laidas ar internetiniuose naujienų portaluose: kuriami kelių valandų trukmės dokumentiniai, meniniai filmai ir kt. Todėl, anot docento, jei propagandos srautas yra didžiulis, žmogui ji vis tiek darys poveikį.