Seni ryšiai

G. Karazijaitė teigia, kad idėja surengti mėnesio pradžioje Vilniuje vykusią JKDO ir Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentų organizuotą mokslinę konferenciją kilo iš to, kad Lietuvos jaunieji krikščionys demokratai ilgai bendradarbiavo su Baltarusijos jaunaisiais krikščionimis demokratais. „Idėja paskatinta iš baltarusių JKDO pusės, kadangi jie vykdė kampaniją „Bolonijos procesas Baltarusijai“ ir tiesiog kaip organizacija bandė daryti įtaką Baltarusijos švietimo ministrui dėl aukštojo mokslo reformos. Tačiau dėl to, kad nėra registruoti ir nėra mėgstami vietos valdžios, jiems pasiekti tikslo nepavyko“, – pasakoja G. Karazijaitė.

Anot jos, taip aktyvūs jaunuoliai į savo organizaciją pritraukė daug narių, kurių dauguma buvo studentai. Tai paskatino sukurti atskirą organizaciją „Students network“, kuri ėmėsi konkrečių veiksmų siekiant skatinti studentų aktyvumą ir gerinti standartus, einant Bolonijos proceso linkme.

Konkurse – 100 rašinių

Konferencija buvo projekto „Bolonijos procesas Baltarusijos jaunimui“ dalis. Didžioji dalis konferencijos dalyvių buvo baltarusiai, kurie dalyvavo šio projekto vienoje iš dalių esė konkurse „Kaip priartinti mano aukštojo mokslo įstaigą prie europinių standartų?“

„Parašyta apie 100 rašinių, o geriausiųjų autoriai pakviesti į konferenciją Vilniuje. Atvyko 30 svečių, siekėme pasidalyti gerąja patirtimi, savo pažanga ir parodyti įvairių organizacijų iniciatyvumą, parodyti, kaip veikia pats Bolonijos procesas. Jie patys teigia, kad konferencija buvo labai naudinga, vyko praktiniai užsiėmimai, kur patys dalyviai diskutavo ir sprendė, kaip savo universitetuose galėtų konkrečiai įgyvendinti Bolonijos procesą, kaip veikti, kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai“, – įspūdžiais dalijasi G. Karazijaitė.

Lietuviai – drąsesni

Paklausus, ar Baltarusijos ir Lietuvos jaunimas skiriasi, G. Karazijaitė išskyrė, kad Lietuvoje jauni žmonės nebijo rodyti iniciatyvos, o Baltarusijoje to labai trūksta, todėl jie su džiaugsmu sėmėsi šios patirties. „Baltarusijoje tai slopinama, reikia labai skatinti, kad jaunimas pats judėtų į priekį, todėl labai rūpėjo parodyti, kaip mes tai darome. Studentai pripažįsta, kad Bolonijos procesas nė kiek nepasistūmėjęs į priekį“, – teigia G. Karazijaitė. Ji priduria, kad baltarusiams iš tiesų rūpi šalies ateitis, jie jaučia nepasitenkinimą, kad jų iniciatyvos slopinamos ir nėra ryšio tarp dėstytojų, studentų, universiteto vadovybės bei verslo atstovų, kaip yra Lietuvoje.

Aktyvus jaunuolis iš Baltarusijos Kiryllas Atamanchykas, kuris yra EHU absolventas, neturintis teisės grįžti į Baltarusiją, ir yra organizacijos „StudAlliance“ prezidentas, sutinka su G. Karazijaitės idėjomis ir teigia, kad didžiausia šalies problema – atsakomybės stoka. „Mano akimis, didžiausia Baltarusijos problema yra atsakomybės už savo veiksmus stoka tiek iš autoritetų, tiek iš visuomenės pozicijų. Tokia neatsakomybė ir paskatino Baltarusijos krizę, kuri tęsiasi jau 20 metų“, – atvirauja aktyvus jaunuolis.

Svarbus pavyzdys

K. Atamanchykas sako, kad Lietuva – svarbus pavyzdys Baltarusijai, kadangi čia jaunimo organizacijos nebijo iniciatyvų ir yra laisvesnės. „Baltarusijos jaunimas nėra pasyvus, bet sunkiai suvokia savo potencialą dėl valdžios kontrolės. Toks Lietuvos jaunimo glaudus bendradarbiavimas ir iniciatyvumas labai svarbus pavyzdys“, – neabejoja K. Atamanchykas.

Vaikinas daug metų gyvena ir mokosi Lietuvoje, yra užmezgęs daugybę ryšių, kurie padeda sujungti Baltarusijos ir Lietuvos jaunimo patirtis. „Lietuva – labai geras pavyzdys, kaip reikia transformuoti socialinę, kultūrinę ir politinę dimensijas“, – teigia aktyvistas K. Atamanchykas.