Pagal sąlygų palankumą migrantams Lietuva užima 34 vietą iš 38 valstybių, rodo tarptautinis tyrimas „Migrantų integracijos politikos indeksas“ (MIPEX 2015).

Lietuvoje įgyvendinamos migrantų integracijos priemonės vertinamos kaip labiau nepalankios šalyje gyvenantiems ir į šalį atvykstantiems imigrantams. Šią studiją pirmadienį paskelbė Barselonos tarptautinių santykių centras ir Migracijos politikos grupė.

Kaip praneša Lietuvos socialinių tyrimų centras, tyrimu siekta ištirti, kokius migrantų integraciją skatinančius veiksmus atlieka Europos Sąjungos (ES) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių vyriausybės.

Studijoje šalių įgyvendinamos migrantų integracijos politikos priemonės įvertintos ir palygintos aštuoniose srityse: darbo rinkos mobilumo, švietimo, politinio dalyvavimo, pilietybės įgijimo, šeimos susijungimo, sveikatos apsaugos, nuolatinio leidimo gyventi šalyje ir antidiskriminacijos.

Studijos autoriai teigia, kad Lietuvoje, kitaip nei daugelyje kitų tyrime dalyvavusių šalių, naujai į šalį atvykę ne ES piliečiai turi mažiau galimybių gauti su darbo paieškomis ir profesinių įgūdžių tobulinimu susijusias paslaugas. Ekspertai akcentuoja, kad dėl Lietuvoje įgyvendinamos politikos šalies darbo rinka nėra patraukli darbo migrantams, norintiems pasilikti šalyje ir integruotis į jos visuomenę.

Analizuojant užsieniečių vaikų švietimo galimybes teigiama, kad Lietuvos mokyklos yra menkai pasiruošusios priimti imigrantų vaikus, tam neturi tinkamos bazinės infrastruktūros.

Studijos autoriai teigia, kad Lietuvoje užsieniečiams ne ES piliečiams ir jų šeimoms taikoma šeimos susijungimo politika dėl įgyvendinamų ES teisės aktų yra pasiekusi Bendrijos vidurkį, tačiau sutuoktiniai iš ne ES šalių, išskyrus aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir jų šeimos narius, turi laukti ilgiau negu ES ir Lietuvos piliečiai.

Į studiją pirmą kartą buvo įtraukti sveikatos politikos ypatumus atskleidžiantys rodikliai. Tyrėjai atskleidžia, kad Lietuvos (taip pat kaip ir kitų Baltijos bei Centrinės Europos šalių) sveikatos sistema imigrantams yra labiau nepalanki: pacientai ne ES piliečiai neturi lygių galimybių gaunant bendrąsias sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasak studiją rengusių ekspertų, Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės Europos šalyse, politinio dalyvavimo galimybės yra griežtesnės negu kitose Europos šalyse. Nors nuolatiniai gyventojai ne ES piliečiai gali balsuoti ir būti išrinkti savivaldybių tarybų rinkimuose, laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai to padaryti negali. Taip pat pastebima, kad Lietuvoje ne ES piliečiams yra ribojama teisė dalyvauti šalies politiniame gyvenime, jie negali tapti politinių partijų ir asociacijų nariais.

Ne ES piliečių galimybes gauti leidimą nuolat gyventi šalyje vertinamos palankiai, nes ilgalaikio gyvenimo šalyje politika yra reguliuojama ES teisės aktų ir tinkamumo kriterijai, sąlygos ir teisės yra panašios kaip ir kitose Europos šalyse (Lietuva reitinguojama 21-a iš 38 valstybių). Tačiau taip pat pabrėžiama, kad ne ES piliečiai, siekiantys ilgalaikio gyventojo statuso Lietuvoje, labiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse, yra neužtikrinti dėl savo galimybių išlaikyti keliamus kalbos bei integracijos reikalavimus.

Analizuojant pilietybės suteikimo procedūras pabrėžiama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės Europos šalyse, užsieniečiai turi pereiti ilgą ir sudėtingą kelią Lietuvos pilietybei gauti. Studijos autoriai teigia, kad Lietuva nėra pasiruošusi ateityje tapti imigracijos šalimi, nes „nereformuoja asmenų tinkamumo pilietybei gauti taisyklių bei nesprendžia dvigubos pilietybės klausimų“.

2011 metais Lietuva pagal Migrantų integracijos politikos indeksą užėmė 27-ą vietą iš 31.