Trečiadienį Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rengia naujos redakcijos Karo prievolės įstatymo projekto klausymus.

Į juos pakviesti Seimo nariai, Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų, Šaulių sąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Kovo 15 dieną Seimas pateikimo pritarė įstatymų pataisų projektams, kuriais siūloma keisti karo prievolės atlikimo tvarką, kuriant naują rezervo formavimo praktiką.

Pataisomis numatoma leisti karo prievolę atlikti pasirenkant kelių mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus.
Savanoriškai dalyvauti mokymuose jaunuolius siūloma įvairiai skatinti. Tarp siūlomų skatinimo priemonių - dalies studijų kainos kompensavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas, subsidija darbdaviams, įdarbinusiems karo tarnybą atlikusius prievolininkus ir kt.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikisi, kad bazinius mokymus pakankamai piliečių pasirinks savo noru, tačiau paliekama galimybė nesusirinkus laukiamam savanorių skaičiui 18-26 metų jaunuolius kviesti privaloma tvarka.
Ribinius skaičius, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus šaukiama, kasmet turėtų tvirtinti Seimas.

Įstatymo projekte numatomi trijų mėnesių baziniai mokymai, tačiau yra ir ilgesnė - devynių mėnesių - privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) alternatyva. Kurį iš dviejų galimų pasirinkimų taikyti, kasmet taip pat spręstų Seimas.

Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei pačios to norės. Mokymuose norintiesiems dalyvauti savanoriškai siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.

Šaukimas į privalomąją karo tarnybą šiuo metu sustabdytas, todėl KAM siekia, kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje numatytai karo prievolei atlikti.