Konstitucinės teisės specialistai atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje plačiai vartojama „konstitucinės daugumos“ sąvoka negali būti pritaikyta naujame Seime susiformavusios valdančiosios koalicijos atveju.

„Kartoja kaip papūgos“

Pastaruoju metu neretai sakoma, kad Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijų bei Lenkų rinkimų akcijos turima 86 Seimo mandatų dauguma yra konstitucinė.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris aiškina, kad taip toli gražu nėra. „Kažkas ėmė ir paleido į apyvartą sąvoką “konstitucinė dauguma„ – ir daugelis kaip papūgos ją kartoja. Bet ką ši sąvoka reiškia, vargu ar kas nors užtikrintai pasakytų“, – kalbėjo jis dienraščiui.

Teisininkas pabrėžė, kad Konstitucijoje išvis nėra tokios sąvokos. „Taip, kai kurie sprendimai Seime gali būti priimami didesne nei paprasta posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma – pavyzdžiui, nepasitikėjimą premjeru ar ministru galima pareikšti ne mažiau kaip 71 balsu, tiek pat reikia norint atmesti prezidento veto“, – kalbėjo jis.

O Konstitucijai pakeisti, pasak E.Kūrio, reikia ne mažiau kaip 94 balsų. „Gal tai ir galėtų būti vadinamoji konstitucinė dauguma? Tokiu atveju tie, kurie kalba, esą naujojo Seimo dauguma yra “konstitucinė„, yra smarkiai nuvažiavę į pievas. Jei taip kalbėtų teisės pirmakursis per egzaminą, daug negautų“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo vadovas.

„Deja, kas kaip sugalvoja, tas taip ir vartoja teisines sąvokas“, – apgailestaudamas pridūrė jis.

Teikia premjero kandidatūrą

Kita vertus, pripažįstama, kad 86 balsai Seime yra gana didelė jėga, nors ir nepretenduojanti į „konstitucinę daugumą“.

Toks mandatų skaičius valdančiajai daugumai užtikrina gana komfortišką gyvavimą, pirmiausia – sudarant naują Vyriausybę.

Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau paskelbė, kad teikia Seimui socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus kandidatūrą į premjerus. „Šiuose rinkimuose socialdemokratai gavo daugiausia mandatų Seime ir vieninteliai sugebėjo suformuoti daugumą. Todėl būtent šios partijos vadovą teiksiu kandidatu į ministro pirmininko poziciją“, – pranešė Prezidentė.

Tačiau D.Grybauskaitė įgėlė socialdemokratams ir jų lyderiui dėl susitarimo su sukčiavimu kaltinama Darbo partija (DP) dėl valdžios dalybų: „Iš kelių galimų koalicijos sudarymo variantų socialdemokratai pasirinko bendradarbiavimą būtent su teisiamųjų suole sėdinčia DP. Laikas parodys, ar socialdemokratai vykdys atsakingą ir skaidrią politiką, ar susitapatinę su teisiamųjų suole sėdinčia partija taps jos priedanga nuo teisėsaugos. Tik laikas parodys, suformuotos daugumos rūpesčiu taps Lietuvos žmonių gerovė ar bylų vilkinimas iki senaties bei pinigų dalybos kriminalizuotų oligarchinių grupuočių naudai.“

Žada atsižvelgti

A.Butkevičius žurnalistams sakė perduosiąs DP Prezidentės pageidavimą, kad ministrai nebūtų šios partijos nariai. „Taip, mes apie tai irgi kalbėjomės, ir Prezidentės pageidavimus tikrai perduosiu, nors ji tikrai supranta, kad tai nepaprastai sudėtingas klausimas“, – teigė A.Butkevičius.

DP pirmininkas parlamentaras Viktoras Uspaskichas teigia, jog į Prezidentės išsakytą poziciją dėl šios partijos ministrų kandidatūrų bus atsižvelgiama. „Mes tikrai pasiūlysim tokius ministrus, kad jie būtų geriausi iš visų ir kad jie patiktų“, – sakė V.Uspaskichas.

„Aišku, kad svarstysim, jei jau Prezidentė pasakė“, – teigė jis.

Skirstosi komitetus

Valdančiosios koalicijos atstovai svarsto galimų Seimo komitetų pirmininkų kandidatūras.

Į Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlys buvusį Vilniaus universiteto rektorių Benediktą Juodką.

Vadovauti Audito komitetui gali būti siūloma Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) atstovei Jolitai Vaickienei. Per buvusią kadenciją šis komitetas buvo skirtas opozicijai.

Patikėti Ekonomikos komiteto vairą planuojama siūlyti kitam TTP atstovui Juliui Veselkai, Aplinkos komiteto – socialdemokratui Algimantui Salamakinui, Biudžeto ir finansų komiteto – socialdemokratui Broniui Bradauskui, Europos reikalų komiteto – LSDP atstovui Gediminui Kirkilui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – taip pat socialdemokratui Vytautui Sauliui, Sveikatos reikalų komiteto – Darbo partjos (DP) narei Dangutei Mikutienei, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – DP atstovui Valentinui Bukauskui.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo postas turėtų atitekti DP. Minimi du galimi kandidatai – Artūras Paulauskas ir Zita Žvikienė.

Kol kas neatskleidžiama, kas bus siūlomi į Kaimo reikalų, Informacinės visuomenės plėtros, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų vadovus.

Savo kandidatą į Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas deleguos Lenkų rinkimų akcija – tai bus Leonardas Talmontas.

Antikorupcijos komiteto bei Etikos ir procedūrų komisijos vadovų pareigas žadama pasiūlyti opozicijai.