Prieš šešerius metus pirmuoju smuiku per prezidento Rolando Pakso apkaltą griežęs Julius Sabatauskas abejoja, ar pavyks sėkmingai baigti sudėtingą apkaltos procedūrą parlamentarams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui.

Rengiami dokumentai

Krikščionių partijos frakcijos (buvusios "Vienos Lietuvos") nariams L.Karaliui ir A.Sacharukui labai rimtai grasinama apkalta už galimą Konstitucijos pažeidimą ir duotos priesaikos sulaužymą.

Dalis parlamentarų įsitikinę, kad L.Karalius nusipelno apkaltos už parlamento plenarinių posėdžių nelankymą, melą etikos sargams, balsavimo kortelės palikimą kolegai. Iš A.Sacharuko parlamentaro mandatas esą turėtų būti atimtas už tai, kad jis neva netyčia net 13 kartų balsavo už L.Karalių pasinaudodamas jo palikta balsavimo kortele.

Seime jau pradedami rengti dokumentai, reikalingi abiejų parlamentarų apkaltai. Ją remia Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, didžioji dalis frakcijų vadovų ir netgi pati parlamento vadovė Irena Degutienė.

Laukia sunkus darbas

Tačiau 2004 m. apkaltą R.Paksui rengęs Seimo narys socialdemokratas J.Sabatauskas skeptiškai vertina planus surengti sėkmingą apkaltą L.Karaliui ir A.Sacharukui. "Tai labai sudėtinga, ilga teisinė procedūra, reikalaujanti milžiniško darbo. Tai galų gale brangiai kainuoja – tiek finansiškai, tiek žmogiškųjų išteklių, tiek laiko atžvilgiu. Apkalta inicijuojama išimtiniais atvejais, kai kaltinimai tikrai labai rimti. Tai reikia įvertinti prieš pradedant tokius veiksmus", – įspėjo politikas.

Jis priminė, kad pirmiausia turi būti kruopščiai parengta apkaltos iniciatyva. "Tai turi būti ne šiaip sau iniciatyva. Tai turi būti labai kruopščiai parengtas teisinis dokumentas, kuriame turi būti iš karto iškelti konkretūs kaltinimai, kur buvo pažeista Konstitucija ar sulaužyta duota priesaika. Atkreipčiau dėmesį, kad per visą apkaltos procedūrą negalima nukrypti nuo iniciatyvoje išdėstytų kaltinimų. Vadinasi, jau iš pat pradžių reikia turėti tam tikrą informaciją, tam tikrų įrodymų, kuriais būtų disponuojama per visą procesą", – pabrėžė J.Sabatauskas.

Apkaltos iniciatyvą savo parašais turi paremti ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Konstitucinio Teismo barjeras

Kai atsiranda apkaltos iniciatyva, Seimas turi sudaryti specialią tyrimo komisiją. "Ji turi per tam tikrą laiką ištirti pateiktus kaltinimus. Per R.Pakso apkaltą komisijai buvo duota pusantro mėnesio. Bet tyrimas gali būti ir trumpesnis arba ilgesnis atsižvelgiant į tai, kokio sunkumo kaltinimai", – sakė parlamentaras.

Specialioji komisija rengia posėdžius, renka medžiagą, išklauso kaltinančiųjų ir kaltinamųjų, susistemina visą gautą informaciją ir įrodymus. Komisija gali pateikti išvadą, kad apkaltai pagrindo nėra ir Seimas gali tokiai išvadai pritarti. Tuomet apkaltos procesas nutraukiamas.

"Jeigu komisija nusprendžia, kad apkaltai pagrindas yra ir Seimas balsų dauguma neatmeta tokios išvados, tuomet kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT – red. past.). Jis turi pateikti savo verdiktą – ar tikrai kaltinamasis pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką", – kitą apkaltos etapą apibūdino J.Sabatauskas.

Jeigu KT nusprendžia, kad Konstitucija nepažeista ir priesaika nesulaužyta, apkaltos procesas nutrūksta. Jeigu vis dėlto KT nustato, kad Konstitucija pažeista ir priesaika sulaužyta, tuomet procesas grįžta į Seimą. Šis surengia apkaltos posėdžius, kuriuose išklauso abi puses, išnagrinėja visą turimą medžiagą ir tuomet slaptu balsavimu sprendžia, ar tikrai reikia prasikaltusį atleisti iš pareigų. Jeigu už tai balsuoja 85 Seimo nariai, laikoma, kad mandatas atimtas. Balsavus mažiau, mandatas išlieka.

Gal patys susipras?

"Kaip matome, tame procese labai daug "jeigu". Specialioji tyrimo komisija, Seimas, KT, vėl Seimas, kvalifikuota parlamentarų dauguma. Bet kuriame iš šių etapų gavus neigiamą atsakymą apkalta nutrūksta", – pabrėžė J.Sabatauskas.

Jis sutiko, kad nuosprendį tokiose bylose iš esmės priima KT: "Jo žodis lemiamas. Bet Seimas kvalifikuota dauguma sprendžia, ar KT išvada turi būti įgyvendinta – nubaustas ar ne prasikaltęs pareigūnas."

J.Sabatausko nuomone, "nereikėtų kelti apkaltos klausimų tik iš tuščių ambicijų ar savigyros, todėl reikia labai gerai apskaičiuoti, ar keliami kaltinimai verti to didžiulio ir sudėtingo proceso".

Socialdemokratas tvirtino neketinąs prisidėti prie apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui iniciatorių. "Jų poelgiai neabejotinai labai neskaniai kvepia. Bet ar tai yra verta tokios procedūros, aš labai smarkiai abejoju", – sakė socialdemokratas.

Vis dėlto jis tikisi, kad L.Karalius bei A.Sacharukas patys susipras padėti mandatus ant stalo, kai jų elgesys taip visuotinai smerkiamas. "Tie žmonės bandė pasijuokti iš Seimo, bet patys apsijuokė prieš visą Lietuvą. Manau, kad jie patys galėtų priimti sprendimus, – vylėsi J.Sabatauskas ir pridūrė: – Bet čia, žinoma, kiekvieno sąžinės reikalas."