Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetas Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) nurodė iki sesijos pabaigos pateikti nuomonę dėl poligrafo naudojimo problemų ir pateikti siūlymus Poligrafo naudojimo įstatymo tobulinimui. Tokį pavedimą komitetas įrašė tvirtindamas Vadovybės apsaugos departamento praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, įstatymo pataisomis reikėtų teisiškai plačiau reglamentuoti poligrafo duomenų naudojimą. „Poligrafo duomenų naudojimas turi būti įteisintas. Problema ta, kad dabar poligrafo duomenys niekur nėra teisiškai reglamentuoti, jų negalima panaudoti teisme“, - BNS sakė A.Anušauskas.

Pasak komiteto vadovo, tobulinti Poligrafo naudojimo įstatymą pasiūlė pats VAD, iškėlęs esamas problemas, tad jam ir pavesta, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, parengti pataisas bei siūlymus.

Vadovybės apsaugos departamento direktorius Raimundas Kairys tuo tarpu sako nei apie įstatymo taikymo problematiką, nei apie galimus siūlymus komentuoti nenorintis, nes komitetui bus teikiamas subendrintas skirtingų institucijų pasiūlymų variantas. „Siūlymus derinsime su kitomis institucijomis, ir su policija, ir su kitomis, taip kad aš nenorėčiau vienas komentuot. Kai bus parengta, tuomet bus pateikta komitetui“, - BNS sakė R.Kairys.

Nors poligrafą tam tikrais atvejais tiriamųjų sutikimu naudoja ir kriminalistai, tačiau Poligrafo naudojimo įstatymas teisiškai apibrėžia vienintelį galimą naudojimo atvejį - aiškinantis asmenų, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimą, galimybes su ja dirbti.

Įstatymas numato, kad tyrimo poligrafu objektas yra valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su šioje dalyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka.

Tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Tyrimas gali būti atliekamas sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindo manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką; atliekant asmens tarnybinį patikrinimą, vidinį ar operatyvinį tyrimą.

Taip pat - tiriant nusikaltimus ar kitokius pažeidimus, nusižengimus, kurių padarymu įtariami su slapta informacija dirbantys asmenys, ir jei tiriamos veikos yra susijusios su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimu.

Dėl poligrafo naudojimo, gautų išvadų tikslumo ir legitimumo diskusija buvo kilusi po to, kai tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorių Vitalijų Gailių bei jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, motyvuodamas Valstybės saugumo departamento medžiaga. Šie pareigūnai buvo anksčiau tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo.