„Šiandieniniame Lietuvos gyvenime matau ypač daug dvasinio pasimetimo“, – pradėdama nacionalinius maldos pusryčius sakė Seimo vadovė.

„Dažnas savo gyvenimą grindžia vien materialine ar finansine nauda, bet ne šimtmečių išbandyta dvasios stiprybe. Šiandien tarsi turime viską, ko tik užsigeidžiame. Tačiau širdimi jaučiame: visgi kažko trūksta.

Net ir šiomis savaitėmis vykstančios gausios labdaros ir paramos akcijos kartais panašėja vien į renginius, skirtus sąžinei nuraminti. Surenkame keturženklį telefono numerį, paaukojame keletą litų ir tarsi atsikratome priekaišto patys sau, bandome įtikinti save, kad padarėme viską likimo labiau nuskriaustiems vaikams ar seneliams padėti.

Bet jausmas, kad kažko vis trūksta, išlieka. Nes svarbiausia yra ne paaukotas litas, ne stokojantiems parūpinta sriuba, bet asmeninis dėmesys kiekvienam sunkiau gyvenančiam, vienišam, stokojančiam. Žinoma, materialinė parama ir pagalba yra svarbu. Tačiau dar svarbiau – ištiesti ranką, apkabinti, ištarti šiltą žodį.

Tik tuomet širdį užlies palaima, kad tikrai padariau viską, kad Lietuvoje būtų mažiau atstumtų, mažiau vienišų, mažiau stokojančių žmonių“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Ji taip pat prisipažino, kasd jai atrodo, jog „mūsų dvidešimt metų trunkanti valstybės namo statyba vyksta ne ant tų pamatų – kad statoma ant smėlio. Daug kas gaunasi kreivai, šleivai, ne taip, kaip norėtųsi“.

„Tačiau tai nereiškia, kad nieko pakeisti negalime“, – sakė I. Degutienė.

Nacionalinių maldos pusryčių susitikimo tema – „Amžinosios vertybės bei politinė išmintis krizės ir sunkmečio fone“.