Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Arminas Lydeka kviečiasi atsakingus pareigūnus, kad šie išaiškintų operatyvinių duomenų rinkimo ir saugojimo tvarką Lietuvoje bei pateiktų naujausius duomenis apie privačių asmenų pasiklausymo apimtis.

Trečiadienį į komiteto posėdį kviečiami už Europos Sąjungos (ES) Duomenų saugojimo direktyvos taikymo priežiūrą ir kontrolę Lietuvoje atsakingos institucijos - Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos - vadovai. Taip pat į posėdį turėtų atvykti Generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

"Lietuvoje paduodamų prašymų pateikti saugomus telefonų pokalbių ir su internetiniu bendravimu susijusius duomenis 2008 metais užfiksuota  85,3 tūkstančio, kai tuo pat metu ES senbuvėse šis skaičius nurodytas keletą kartų mažesnis. Kviečiu atsakingus pareigūnus įvardyti naujausius skaičius ir kartu atskleisti, ar užtikriname tinkamą ir pagrįstą operatyvinių duomenų rinkimo bei saugojimo tvarką Lietuvoje. Dabar viešojoje erdvėje girdime daug spekuliatyvių pasvarstymų šia tema, kurie nestiprina pasitikėjimo atmosferos visuomenėje, kelia chaosą ir nepasitenkinimą", - pranešime cituojamas A.Lydeka.

Pasirodžius Europos Komisijos informacijai, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 kartus kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad statistika yra dubliuojama dėl duomenų teikimo metodikos.

Pasak A.Anušausko, Lietuvoje, kaip ir dar keliose Rytų Europos valstybėse, institucijos tą patį prašymą dėl duomenų apie konkretų žmogų suteikimo turėjo pateikti kiekvienam šalyje veikiančiam mobilaus ryšio operatoriui - jei pateikiamos užklausos dėl vieno žmogaus keturiems operatoriams, tai statistikoje fiksuojamos keturios užklausos.

"Jei pateikiamos užklausos dėl vieno žmogaus kitiems paslaugų teikėjams, o jų yra per 100, tai statistikoje bus toks užklausų skaičius, kiek prašymų buvo išsiųsta. Reali statistika skaičiuojant pagal užklausų skaičių konkretiems asmenims, dėl kurių kreiptasi, gali būti iki 15–20 kartų mažesnė. Toks dubliavimas kol kas neišspręstas, nors tuo ir rūpinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija", - pranešime teigia A.Anušauskas.

A.Anušausko duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo 85,3 tūkst. duomenų užklausų, 2009 metais - apie 71 tūkst. (51,5 tūkst. apie mobilaus ryšio vartotojų duomenis ir 19,5 tūkst. užklausų, susijusių su internetu). Patenkinta 45,3 tūkst. užklausų.