Numatoma, kad renginio dalyviai judės pagrindiniais šalies keliais, o automobilius puoš vėliavos ir magnetiniai lipdukai ar kita atributika.

„Siekiame atkreipti dėmesį į dabartinės daugumos vykdomą politiką, kas liečia Konstitucijoje numatytas šeimos sampratas. Dabar, kuri vykdoma (politika, – aut. past.) yra nepriimtina didžiajai daliai Lietuvos visuomenės“, – portalo žurnalistams pasakojo vienas iš renginio organizatorių Raimondas Grinevičius.

Pašnekovo teigimu, „Didįjį šeimos gynimo maršą“ planuojama surengti tada, kai tarp savivaldybių nebeliks judėjimo ribojimų.

Šitas renginys turi būti taikus, be įstatymų pažeidimų ir su tikslu, kad baigtųsi ta vadinama dabartinė vykdoma politika. Kad baigtųsi šiandien ir jos nebebūtų ateityje.

„Yra oficialiai paskelbta, kad rengsime tik pasibaigus savivaldybių ribojimams. Kolektyvas nesiruošia pažeidinėti įstatymų, nors iš norinčiųjų dalyvauti pasigirsta kalbos, kad galima ir dabar daryti, tačiau visi yra atkalbinėjami. Šitas renginys turi būti taikus, be įstatymų pažeidimų ir su tikslu, kad baigtųsi ta vadinama dabartinė vykdoma politika. Kad baigtųsi šiandien ir jos nebebūtų ateityje“, – renginio tikslą aiškino pašnekovas.

„Judės automobilių kolonos, išpuoštos tiek valstybinėmis, tiek tautinėmis vėliavomis. Ant automobilių bus klijuojami magnetiniai lipdukai su tam tikrais šūkiais. Ant automobilių matysis viskas, ko Lietuvos piliečiai nepageidauja iš dabartinės daugumos vykdomos politikos“, – tvirtino R. Grinevičius.

Renginio organizatorius aptarė ir kokiomis kryptimis planuoja judėti automobiliai. „Yra aštuoni pajudėjimo taškai: Klaipėda, Šauliai, Tauragė, Panevėžys, Utena, Marijampolė, Alytus, Vilnius ir aplinkiniai rajonai, rinktųsi Trakuose ir įvažiuotų į pagrindinę magistralę“, – vardijo pašnekovas.

Ar pavyks išvengti provokacijų?

Pasak R. Grinevičiaus, „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ užbaigiamąją dalį planuojama surengti Vingio parke, tačiau kad šis organizatorių planas būtų įgyvendintas, reikia gauti leidimus.

Ant automobilių matysis viskas, ko Lietuvos piliečiai nepageidauja iš dabartinės daugumos vykdomos politikos.

„Teisininkai ruošia leidimus. Pagal pirminius projektus, renginio užbaigimą planuojame daryti Vingio parke. Jeigu leidimas nebus duotas, ieškosime teisinių galimybių apginti piliečių interesus. Kaip supratote, gali būti ir teisminiai procesai, kad pagrįstų, kodėl neduotas leidimas. Jeigu būtų statomos papildomos sąlygos dėl buriavimosi, tada Vingio parkas būtų suskirstytas į atskiras zonas, pavyzdžiui, susmaigstyti kuoliukai, kur prie kiekvieno kuoliuko būtų galima stovėti ne daugiau trims ar penkiems žmonėms. Viskas būtų išpildyta pagal įstatymą. Ieškomos ir derinamos parkavimo vietos automobiliams. Yra pasirašyta sutartis su keleivių pervežimo įmone dėl keleivių pervežimo iš parkavimo vietų į renginio vietą tam, kad Vingio parko teritorija nebūtų apkrauta. Todėl skirtingose Vilniaus vietose ieškomos parkavimo vietos, kad Vilniuje nebūtų apsunkintas judėjimas“, – planus aptarė R. Grinevičius.

Renginio organizatoriai ruošiasi pasirūpinti ir dalyvių saugumu – ne paslaptis, kad provokacijų gali ir nepavykti išvengti. „Pasirašyta sutartis su apsaugos tarnyba – apie 50 žmonių. Jie privalės užtikrinti renginio apsaugą, kad nevyktų jokių provokacijų“, – kalbėjo pašnekovas.

Primename, kad visuomenėje kilo šaršalas po to, kai socialiniame tinkle „Facebooke“ žinomas kunigas Algirdas Toliatas pasidalijo įrašu, raginančiu pasirašyti peticijas prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir prieš Stambulo konvenciją. Dvasininkas sulaukė itin prieštaringų komentarų ir LGBT bendruomenę palaikančiųjų kritikos.

Į tokius įrašus socialiniame tinkle sureagavo ir Lietuvos garsenybės. „Vemsiu. Kažkokių menkystų pasaulėlis... Neklausote savo popiežiaus, katalikai, pamanykit! Kokia tamsa ir kaip gėda, kai kunigai tokiais pezalais dalinasi... Liūdesys“, – rašė dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.

Apie žinomo kunigo įrašus viešojoje erdvėje pasisakė ir nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė. „A. Toliato pasidalinimas buvo bjaurus, bet ko dar galima tikėtis? Labiau nustebintų, jei praneštų, kad pagaliau, po 50 remonto metų, bažnyčių stogai sutaisyti ir likusios lėšos skiriamos šeimoms, kurios skurdžiai gyvena“, – feisbuke rašė žinoma moteris.

Po kritikos strėlių savo poziciją išsakė ir Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris įvardijo, jog visuomenėje egzistuoja žodžio laisvė. „Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasklido diskusija ar kunigas ir pati Bažnyčia gali pasisakyti rūpimais klausimais? Atsakymas yra TAIP! Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar nepagarbos kitam žmogui, visuomenės grupei. Jei kas neigtų tikėjimo, sąžinės ar nuomonės pareiškimo laisvę, tas palaiko totalitarinės galios ideologiją. Drausti pasisakyti yra labai pavojinga tendencija demokratinėje ir pluralistinėje visuomenėje. Todėl jei žmogus nepritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ar partnerystės instituto įteisinimui jis ar ji turi teisę apie tai pasisakyti. Tam yra įvairūs būdai ir vieši ir privatūs. Bažnyčia palaiko laisvę pasisakyti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, viešuose debatuose ar renkant parašus. Drąsinkime vieni kitus būti aktyviais reiškiant savo nuomonę ir nebijoti tų, kurie prieštarauja prieš teisę pasisakyti“, – tąkart viešai išplatintame feisbuko įraše rašė K. Kėvalas.

Krikščioniškos religinės bendrijos reiškia nepritarimą Stambulo konvencijai ir partnerystei

Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos antradienį išplatino kreipimąsi, kuriame reiškia savo nepritarimą Stambulo konvencijai ir partnerystės įteisinimui. Kreipimąsi pasirašė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus, Lietuvos sentikių Bažnyčios vadovas Aukščiausiosios tarybos pirmininkas dvasinis tėvas Grigorijus Bojarovas, Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Raimondas Stankevičius bei Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis ir Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Mykolajus Kozelkivskis.

„Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto“, – teigia jie.

Vis dėlto, religinių bendrijų atstovų teigimu, nors bet kokia smurto forma, taip pat ir prieš moteris, yra nepateisinama, Stambulo konvencija tik atkartoja Lietuvos teisėje jau įtvirtintas nuostatas.

„Esame įsitikinę, kad reikia palaikyti ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti, o jei reikia – papildyti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą“, – teigiama kreipimęsi.

Jame taip pat akcentuojama, jog kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant „išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris“, nes vyrų ir moterų skirtumai yra ne problema, o duotybė, ja paremta visuomenė ir šeima. Todėl, pasak jų, šie skirtumai neturėtų būti ignoruojami, o vyrams ir moterims turėtų padedama išreikšti tai, kas jų prigimtyje yra esminga ir geriausia.