Šešėlinis ministrų kabinetas pirmąsyk Lietuvos politikos istorijoje gali tapti realybe. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasiryžęs jį suformuoti. Tačiau kol kas tai – tik šnekos.
Būtų pirmas kartas
Būta daug kalbų, bet mažai darbų. Per 20 metų apie šešėlinius ministrų kabinetus mąstyta daug, tačiau įgyvendinti to dar nepavyko niekam. Juk net prieš rinkimus didžiosios partijos nė nesugebėdavo įvardyti potencialių kandidatų į ministrų postus.
Tačiau opozicijos lyderis, buvęs premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas A.Kubilius, regis, nusiteikęs šią tradiciją sulaužyti. Opozicijoje atsidūrę konservatoriai, greičiausiai su Liberalų sąjūdžiu, rengiasi pristatyti alternatyvų, t. y. vadinamąjį šešėlinį, ministrų kabinetą.
Bent apie tokius planus savaitraščiui vakar kalbėjo A.Kubilius. „Viską svarstome. Tačiau šešėlinis kabinetas galėtų būti suformuotas 100 dienų nuo Vyriausybės formavimo pradžios. Dabar visi pageidauja nekritikuoti. Mes svarstome apie rimtą konstruktyvų darbą tam sutelkdami visus žmogiškuosius išteklius“, – vakar komentavo A.Kubilius.
Ar šešėlinę vyriausybę konservatoriai burtų su Liberalų sąjūdžiu, kol kas neaišku. „Matyt, mes tuos dalykus (bendrą darbą – red. past.) derinsime. Kiekviena partija telkia žmones visose srityse. O mes su Liberalų sąjūdžiu turėdami gerą patirtį ir derindami pažiūras galime tai padaryti“, – svarstė opozicijos lyderis.
Valdantiesiems irgi patinka
Valdantieji socialdemokratai tokią A.Kubiliaus ir jo bendražygių iniciatyvą, žinoma, sveikina, tik primena, kad šešėliniai ministrų kabinetai egzistuoja dvipartinėse valstybėse, o Lietuva – daugiapartinė valstybė, kurioje Vyriausybės dažniausiai sudaromos koaliciniu pagrindu. Tai reiškia, kad alternatyvus ministrų kabinetas, jeigu toks atsirastų, neturėtų ne tik jokios teisinės galios – jų formalieji svertai būtų gana menki.
Vytenis Andriukaitis, valdančiosios Socialdemokratų partijos vicepirmininkas ir sveikatos apsaugos ministras, sako, kad šešėlinio kabineto atsiradimas būtų „pozityvus žingsnis“, tačiau esą tai Lietuvoje – ne naujiena.
„Mes irgi turėjome partijoje savo komitetų pirmininkus, kurie kuravo atskiras sritis. Ir konservatoriai, būdami opozicijoje, turi galimybę formuoti partijos viduje profilinius komitetus. Tačiau vargu ar jų pirmininkus būtų galima pavadinti šešėliniu kabinetu. Tokia iniciatyva, kai ugdoma pamaina ir ruošiami kompetentingi žmonės, yra ir priimtina, ir pozityvi“, – komentavo V.Andriukaitis.
Jis pridūrė, kad šešėlinių ministrų kabinetų nėra nė vienoje žemyninėje Europos valstybėje, tik ten, kur egzistuoja dvipartinė sistema. „Netiesa, kad mes neturėjome šešėlinio ministrų kabineto. Partijoje turėjome komitetus ir jų pirmininkų pasitarimas veikė kaip tam tikra komanda, kuri nagrinėdavo valdančiųjų įstatymus“, – pridūrė socialdemokratas.
A.Kubilius su tuo nesutiko ir teigė, kad ketverius metus opozicija rinkosi destruktyvų oponavimo kelią. „Ir tai mūsų Vyriausybei sudarė papildomų problemų, nes esminiais valdymo ir ekonominiais klausimais būdavo sunku rasti sutarimą. Taip destruktyviai oponuoti, žinoma, nereikėjo jokių šešėlinių vyriausybių“, – pridūrė buvęs premjeras.
Pozityvus žingsnis
Jei po kelių mėnesių šešėlinis ministrų kabinetas vis dėlto būtų suformuotas, tai būtų pozityvus žingsnis. O ar jis duos politinių dividendų – atviras klausimas.
„Teoriškai tai labai geras dalykas. Praktiškai tai bandė daryti kiekviena opozicija, bet nepavyko. Žiūrėsime, kaip pasiseks dabar. Ar pasiseks įvertinti žmones, ar galėsime įvertinti asmenis, kurie gali realizuoti naują Vyriausybės koncepciją“, – sako politologas Lauras Bielinis.
Vytauto Didžiojo universitete dirbančio mokslininko teigimu, jei į šešėlinę vyriausybę įtraukti asmenys dirbs gerai, opozicija susikraus politinių dividendų ateičiai, o jei ne, jo žodžiais, turėsime tik dar vieną bandymą imituoti konstruktyvų oponavimą valdantiesiems.
„Opozicija per daugiau nei 20 metų, kaip matėme, neturėjo laiko susitelkti prie šešėlinio ministrų kabineto kokybinės veiklos. Matyt, prioritetai buvo kiti“, – aiškino L.Bielinis.
Naujausi komentarai