Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė išteisinamąjį nuosprendį šiauliečio 84 metų Ignaco Lauciaus atžvilgiu, jį Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai kaltino nužudžius keturis Lietuvos partizanus.

„I.Laucius išteisintas nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą“, - BNS sakė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Prokurorai I. Laucių kaltino 1947 metų kovą nužudžius partizanus Kazimierą, Leoną, Emiliją ir Barborą Šimkus.

Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamajame akte pateikti teiginiai prieštaravo surinktai bylos medžiagai, liudytojų parodymams.„Šie teiginiai pagrįsti samprotavimais ir prielaidomis“, - teismo nuosprendį citavo V. Jončas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamajame akte teigiama, jog 2004 metų iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gautame rašte nurodyta, esą Šimkų šeimos nužudyme dalyvavo stribai Alfonsas Remeika (šiuo metu miręs) ir Ignas Laucius iš Jonikaičio kaimo. Tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės, nes minėtame rašte parašyta, kad Šimkų šeimą nužudė nežinomi asmenys.

Rašto autorius tik daro prielaidą, kad nužudymą būtų galima išaiškinti apklausus likusius gyvus stribus, įvykio liudytojus.Be to, bylos liudytojai tvirtino, kad nusikaltimo aplinkybes žinojo Elena Šimkienė, kuri mirė neatskleidusi žudikų pavardžių.Teismas nustatė ir daugiau prieštaravimų byloje.Šiaulių apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis gali būti apskųstas per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bylos duomenimis, I.Laucius, būdamas sovietų Lietuvos Valstybės saugumo ministerijos Šiaulių apskrities Lygumų valsčiaus poskyrio liaudies gynėjų būrio liaudies gynėjas, su kitu gynėju A.Remeika 1947 metų kovo 11 dieną ginkluotas šautuvu atvyko į Vaigailių kaimą, Kazimiero Šimkaus sodybą. Apsimetęs partizanu jis esą namo kieme tyčia kirviu nužudė K.Šimkų.

Po to vadinamieji stribai neva nuėjo į šalia gyvenusio K.Šimkaus brolio Leono Šimkaus namus, kur nužudė ten buvusius partizanus L.Šimkų, Emiliją Šimkienę ir Barborą Šimkienę.Teismo posėdžiuose dalyvavęs I.Laucius pripažino 1947 metais buvęs liaudies gynėju, tačiau neigė dalyvavęs žudymuose. Jis tvirtino ginklo net rankose nelaikęs, o jo darbas buvęs prižiūrėti arklius, Šimkų nepažinojęs ir apie jų nužudymą net negirdėjęs.

Prokurorai siekė I.Laucių nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą.