Priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, sako viceministras Arnoldas Abramavičius.

„Vienas esminių siūlymų – leidimas visiems užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išduoti jų kilmės šalyje. Čia būtų didelis siūlymas, aišku, šio įstatymo pakeitimas leistų tą padaryti ir per tam tikrą laiką pasiruošti, kad tam tikrose šalyse būtų išorės paslaugų tiekėjai, kurie atliktų šią funkciją“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė A. Abramovičius.

„Jei viskas sklandžiai, nuo kitų metų sausio 1 dienos ši sistema būtų supaprastinanti daugelį procedūrų“, – kalbėjo jis.

Be to, būtų trumpinami prašymų nagrinėjimo terminai. Taip pat nuo 2024 metų būtų atsisakoma nacionalinių vizų darbo pagrindu.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad nauja tvarka išspręs problemą, kai dalis užsieniečių gaudavo lietuviškas vizas, tačiau šalyje neužsibūdavo.

Matant, kiek pas mus mažėja darbo jėgos šalyje, turime nekelti didesnių reikalavimų nei ES nustačiusi bendrą politiką.

„Vienas iš svarbiausių pakeitimų, nes reikia suprasti – iki šiol daugeliu atveju kartais ginčydavomės dėl nieko, nes dalis vizų gavėjų būdavo feikiniai vizų gavėjai, kurie išiminėdavo lietuviškas vizas, užkraudavo mūsų konsulinę tarnybą, o jų nebūdavo tikslas čia apsigyventi, jie važiuodavo toliau. Dabar šita sistema išsprendžia tą klausimą“, – teigė A. Romanovskis.

Išduodant leidimus laikinai gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojams siūloma atsisakyti darbo rinkos testo, jiems būtų privaloma mokėti ne mažiau kaip 1,2 metinio šalies vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) algą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė suabejojo, kodėl reikėtų mokėti 1,2, o ne 1,5 koeficiento darbo užmokestį.

„Dėl žemesnių standartų taikymo, kalbu apie aukštą kvalifikaciją, apie kurią kalbame viso projekto metu, ir staiga atsiranda pakeitimas, kad iš 1,5 atlyginimo dydžio tampa 1,2, ir Vyriausybė ištiestomis rankomis priima tą siūlymą ir įdeda į projektą“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.

„Ką reiškia jau dabar pusantro vidutinio atlyginimo – tai niekinė suma aukštos kvalifikacijos darbuotojui ir dabar kylant kainoms, auga atlyginimai, kodėl renkamės kelią žeminti jau nustatytus šiandien standartus, kodėl einame žemėjimo keliu“, – pridūrė ji.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė teigė, kad 1,5 koeficientas būtų griežtesnis nei bendra Europos Sąjungos politika.

„Europos Sąjungos reglamente apie „Blue card“ išdavimą visoje ES yra numatytas 1,2 ir Lietuvos pradžioje pasirinktas variantas buvo pernelyg griežtas. Matant, kiek pas mus mažėja darbo jėgos šalyje, turime nekelti didesnių reikalavimų nei ES nustačiusi bendrą politiką“, – posėdyje teigė A. Maldutytė.

Nurodoma, jog projektas parengtas siekiant paprastinti migracijos taisykles prioritetinėms užsieniečių grupėms ir padėti Lietuvai konkuruoti su kitomis šalimis pritraukiant aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečius ir juos išlaikant Lietuvoje.

Taip pat siekiama trumpinti imigracijos procedūras ir plėsti jų prieinamumą, mažinti administracinę naštą, sudaryti galimybę darbdaviams pasirinkti, kokie užsieniečiai darbuotojai yra labiau tinkami numatomiems darbams atlikti – ar tie, kurie turi tinkamą kvalifikaciją, ar tie, kurie turi darbo patirtį, ar tie, kurie neturi nei kvalifikacijos, nei patirties su sąlyga, kad jiems bus mokamas vidutinis šalies darbo užmokestis.

Be to, pakeitimai leistų sudaryti vienodas konkurencijos su užsienio įmonėmis sąlygas Lietuvoje veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms.