Šįvakar – „Banketas“

Šįvakar – „Banketas“

Šįvakar Klaipėdos dramos teatre – intriguojantis „Banketas“, kurį teatro meno vadovas Povilas Gaidys rengė tris mėnesius.

Tai žymaus amerikiečių dramaturgo, kino scenaristo ir Brodvėjaus publikos numylėtinio Neilo Saimono naujausios, 2000 metais parašytos komedijos premjera. Ja teatras pažymės Tarptautinę teatro dieną ir šio spektaklio režisieriaus P.Gaidžio pirmosios aktorių laidos kūrybinio darbo jame 25-metį.

„Banketu“ režisierius įgyvendins seną svajonę. Trejus metus ši pjesė gulėjo jo stalčiuje greta R.Harvudo „Kvarteto“. Norėjo pastatyti abi. 2003-iaisiais su senjorais – vyriausia teatro aktorių karta į rampų šviesą išleido „Kvartetą“. Anot režisieriaus, dabar atėjo laikas atiduoti duoklę viduriniajai teatro aktorių kartai, savo mokiniams, su kuriais jau senokai scenoje nebuvo dirbęs.

Iš šešiolikos pirmojo P.Gaidžio aktorių kurso absolventų, Klaipėdoje aukštuosius teatro mokslus baigusių 1980-aisiais, uostamiestyje liko mažiau nei pusė. Kiti išsibarstė po Lietuvą, keli pakeitė profesiją.

Naujame spektaklyje vaidins septyni buvę P.Gaidžio studentai, jau ketvirtį amžiaus – Klaipėdos dramos teatro aktoriai. Tai Nelė Savičenko, Vida Kojelytė, Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė, Valentinas Klimas, Kęstutis Macijauskas ir Kazimieras Žvinklys. Vėlgi, panašiai kaip „Kvartete“, aktorių amžius atitinka „Banketo“ personažų amžių. Jie vaidins komediją, bet, anot režisieriaus, netuščią ir nelėkštą, - su detektyvo, melodramos elementais. Trys išsiskyrusios poros susitiks bankete ir bandys išsiaiškinti, kur dingo meilė ir laimė, kas dėl to kaltas. „Tai šmaikšti ir truputį liūdna išpažintis apie praradimus bei atradimus, - sakė P.Gaidys. – Aktuali šiandien, nes daug porų išsiskiria dėl menkniekių, dėl nesusikalbėjimo, ambicijų dūžta šeimos ir vaikų likimai“.

Spektaklio dailininkas Sergejus Bocullo „Klaipėdai“ prasitarė norėjęs įsiklausyti į pjesės autoriaus remarką, - kad viskas būtų subtilaus prancūziško skonio. „Tačiau pats nesu prancūzas, teatro finansinės galimybės ne tos, ir mes visi gyvename Lietuvoje, ne Prancūzijoje“, - priminė šypsodamasis jis. Pasak S.Bocullo, „Bankete“ dailininko vaidmuo – kuklus, jis čia – tik apipavidalintojas. Teko griežtai laikytis pjesės logikos, kaip pageidavo dramaturgas ir režisierius, nelaužyti jos. „Ir nėra prasmės ją laužyti, viską keisti, kurti kažką savito, - tvirtino spektaklio dailininkas. - Vis dėlto tai saloninė pjesė. Čia svarbiausia atskleisti ją pačią, jos labai įdomią kalbą. Turi suskambėti personažai, charakteriai. Spektaklio sėkmė – aktorių rankose“. Ją pagauti gal padės ir Fausto Latėno muzika.