Šiuos pastebėjimus išsakyti viešai paskatino prof. Vytauto Landsbergio komentaras spaudoje, kad „Rusija nori pavergti Baltijos valstybes” . Profesorius kaip vieną iš faktų nurodo rusiško kapitalo įmonių superkamą nacionalinę žiniasklaidą Lietuvoje bei Latvijoje. Todėl ir norėčiau paklausti, kodėl taip yra? Kodėl Rusijos Lietuvoje daugiausiai, kai Lietuvai vadovauja konservatoriai.

Pirmas faktas, kaip teisingai pastebėjo profesorius, Rusijos kapitalo įmonės superka žiniasklaidą Baltijos valstybėse. „Lietuvos ryto” mažojo kontrolinio paketo įsigijimas, tai tik pirmas žingsnis, savo eilės laukia „Dienos Media” valdoma „Kauno diena” bei „Vilniaus diena”. Užkulisiuose sklando gandai, kad ir LNK kanalas, kurio savininkų verslas patiria sunkumus, svarsto galimybę parduoti dalį akcijų pirkėjams iš Rytų.

Tačiau neteisinga dėl to kaltinti Rusiją, nes buvo aišku, kad taip staigiai dešiniųjų valdžiai padidinus PVM, autorinio atlyginimo, „Sodros” mokesčius, tuo metu kai reklamos rinka krenta, bus neišvengta akcininkų pasikeitimo ar tiesiog bankrotų.

Gal tik vienintelis Artūras Zuokas, iš valdančiosios koalicijos pastebėjo, kad padidinus mokesčius spaudai ir leidybai „spauda taps tik valdžios ir oligarchų privilegija”. Tiesa, greičiausiai iš Rytų.

Kitas faktas, kad krizės nukamuotame Lietuvos ūkyje, pusvelčiui nekilnojamąjį turtą, automobilius ar net už Europos Sąjungos lėšas pirktus technologinius įrenginius superka pirkėjai iš Rusijos, Baltarusijos ar Azerbaidžano. Lietuvos verslininkai gautus pinigus, kurių kaip taisyklė nemaža dalis neapskaityti „gryni” ne tik didina „šešėlį”, bet visai nepasiekia Lietuvos. Dabar patraukliau investuoti užsienyje, kur vietos valdžios dar vertina dirbantį ir verslui uždega žalią šviesą.

Negalima nepastebėti kaip konservatoriai kare prieš „Leo”, perskirsto įtaką energetikoje, kurios centras persikelia į Kauną, į „Gazpromo” ir „Dujotekanos” atstovų valdomą Kauno elektrinę. „Gazprom” planuoja milijardines investicijas ir ženkliai padidins elektros ir šilumos gamybos kiekius. Tiesa, kartu padidės mūsų priklausomybė nuo dujų iš Rusijos.

O gal teko profesoriui V.Landsbergiui išgirsti, kad jo partijos lyderis, premjeras Andrius Kubilius palaimino nors vieną šiukšlių deginimo fabriką Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje? Šis strateginis „Permainų koalicijos” tikslas įrašytas Vyriausybės programoje net kelis kartus, kaip pagrindinė priemonė, mažinanti dujų importą iš Rusijos. Jau nekalbu, kad šiam tikslui Europos Komisija skyrė beveik milijardą litų, kurių panaudojimas šiuo metu jau duotų darbą tūkstančiams Lietuvos žmonių.

Galima prisiminti šį pavasarį įvykusį konkursą Elektrėnuose, kur numatoma statyti naują 445 MW elektros gamybos bloką už 328 mln. eurų, kuris naudos tik vieną kurą - gamtines dujas. Pridėkime, kad nuo kitų metų sausio 1-ios, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Rusijos dujų reikės dvigubai daugiau nei dabar.

Keistai nuskambėjo atostogaujančio Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio nustebimas spaudoje ir pareiškimas, kad sunkmečiu Lietuvai strategiškai svarbi požeminė dujų saugykla nereikalinga. Tai gi, profesoriau, gal turite planą? O gal turite daugiau informacijos, kurios nežino visuomenė, nes energetikos „centrams” Kaune ir Vilniuje, privatiems ir valdiškiems, vadovauja jūsų partijos atstovai?

Tikiuosi, kad gerbiamas V.Landsbergis, būdamas geras analitikas, numato galimybę, pagal kurią už rusiškas dujas nuo kitų metų sausio pirmosios atsiskaitysime valstybinių Lietuvos įmonių akcijomis. Pinigų tai neturėsime, o ir gyventojų įsiskolinimas už dujas, šilumą bei elektrą sparčiai auga. Viena iš pirmųjų įmonių greičiausiai bus „Lietuvos geležinkeliai” ar „Klaipėdos uostas”, nes gi puikiai matome, kaip šių įmonių veiklos rezultatai smunka žemyn. Per pusmetį Klaipėdos uoste šiemet perkrauta net 18 proc. mažiau krovinių (13 mln.tonų), kai tuo tarpu Taline perkrauta 3,9 proc. daugiau (15,4 mln.tonų), net Latvijos uostai, ypač vertinant sudėtingą ekonominę situaciją šalyje, perkrovė 32,3 mln. tonų ir nežymiai ( +0,03 proc.) viršija praėjusių metu rezultatus. Būtų keista, bet mes gi turime patirtį kaip savi ar svetimi, įmones prieš privatizavimą nuvaro iki bankroto. Ar taip, profesoriau?

Pabaigai, tik atkreipsiu dėmesį, kad Ignalinoje branduolinio kuro saugyklą statanti „GNS-NUKEM”, savo padalinį „Nukem Technologies GmbH”, kuris ir yra pagrindinis rangovas Ignalinos atominėje elektrinėje, pardavė Rusijos bendrovei „Atomstroyexport”. Tai reiškia, kad Rusijos kapitalas per vieną dieną tampa europietišku, o kartu įgyja milžinišką pranašumą būsimame atominės elektrinės statybos konkurse. Gal jie ir pigiau naują atominę elektrinę pastatys nei „Leo“ ar kiti.

Tai gi, gerbiamas profesoriau, kodėl Lietuvoje Rusijos daugiausiai, kai šalį valdo konservatoriai? Teisingumo labui, pridursiu ir liberalai. Gal todėl girdime kaukšinčius „pragmatiškos” užsienio politikos žingsnius, kurie iki šiol buvo Rusijos įtakos didėjimo Lietuvoje sinonimu.