Į pagalbą vargšams skubantys socialiniai darbuotojai virsta sunkmečio įkaitais. Už vos didesnį nei minimalų atlyginimą dirbantys žmonės neretai mielai pasikeistų vietomis su valstybės išlaikomais savo globotiniais.

Po miestą pėsčiomis

Savivaldybėms skaičiuojant grašius, socialiniams darbuotojams nebeskiriama pinigų autobusų bilietams ir kurui, sumažinti limitai ryšio paslaugoms, apkarpytas darbo užmokestis. Panevėžio savivaldybė taip planuoja sutaupyti apie 90 tūkst. Lt.

„Socialiniai darbuotojai šiemet liko pėsti“, – pripažįsta Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorius Valdemaras Misevičius.

Apie tūkstantį litų „į rankas“ uždirbantiems žmonėms per dieną tektų iš savo kišenės pirkti ne vieną autobuso bilietą: jie lekia į bibliotekas savo globotiniams parnešti knygų, į parduotuves nupirkti maisto, sunkiai vaikštančiuosius lydi į sveikatos priežiūros įstaigas
„Šiemet nebesugebėjom skirti lėšų transporto išlaidoms kompensuoti. Tam reikėtų didžiulių pinigų. Vien lankomosios priežiūros darbuotojų turime 25, dar 12 dirba su socialinės rizikos šeimomis, 10 teikia globos paslaugas“, – vardijo V.Misevičius.

Priimtų maisto davinius

Direktorius neslepia: jau dabar socialiniai darbuotojai teikia paslaugas materialiai geriau už juos gyvenantiems valstybės išlaikytiniams. Vidutinis socialinių darbuotojų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 963,6 Lt.

Valstybės požiūrį į pagalbos ranką silpniesiems ištiesiančius darbuotojus rodo nustatyti darbo užmokesčio koeficientai.

Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių pedagogų atlyginimo koeficientas svyruoja nuo 9,2 iki 27, kultūros darbuotojų – 6,9–18,8, socialinių darbuotojų – 7,1–16,2.

V.Misevičius pamena sulaukęs į Socialinių paslaugų centrą atvykusio svečio iš Austrijos nuostabos, kai šis išgirdo, kiek menkai apmokamos socialinių darbuotojų paslaugos. Austrijoje ši ir mediko profesijos lygiavertės.

Panevėžyje socialinių darbuotojų piniginės turėtų dar labiau plonėti: jiems siūloma per pusmetį 14 dienų nemokamai atostogauti.

„Kai kurie globotiniai, užuot dėkoję, piktinasi atneštu maisto paketu, o socialiniai darbuotojai mielai patys tokį davinį paimtų“, – „Sekundei“ pasakojo V.Misevičius.

Seimo ir Vyriausybės dėmesį į kone ties skurdo riba atsidūrusius socialinius darbuotojus bando atkreipti parašų rinkimo akciją pradėjusi Klaipėdos savivaldybė. Panevėžiečiai protestuoti kol kas nesiryžta.

„Kas neįgaliajam ar senukui valgyti nupirks, kas jį aplankys, jei protestuoti pradėsime“, – pavaldinių poziciją perdavė direktorius.

Įsivaizduoja lygiaverčiais

Panevėžio rajono seniūnijose triūsiantys 25 socialiniai darbuotojai aptarnauja apie 3700 globotinių – socialinės rizikos šeimų, vienišų senelių, neįgaliųjų.

Vien maisto paketus iš 43 tūkst. rajono gyventojų gauna net 11 tūkst.
„Tokio maisto paketo bet kas norėtų: miltai blyneliams, keksams, kondensuotas pienas, cukrus. Vieniši seneliai jau apsirūpinę buitį, gauna pensiją, dažnas – ir neįgalumo pensiją. Materialiai jie gyvena geriau nei socialiniai darbuotojai, bet sveikatos nebeturi“, – svarstė rajono Savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.

Rajone vargšų globėjų darbo sąlygos geresnės nei jų kolegų mieste. Nors darbo užmokestis nuo rugpjūčio sumažintas apie 200 Lt, tačiau rajono socialiniams darbuotojams bent jau netenka iš savo kišenės mokėti už kelionę pas globotinius. Seniūnijoms atseikėta po 7000 Lt socialinių darbuotojų transporto išlaidoms kompensuoti.

„Socialiniai darbuotojai jau sulaukė pagarbos ir pripažinimo. Ar bent jau mes įsivaizduojam, kad šitas darbas nėra prastesnis nei mokytojo, nors, žinoma, atlyginimas gerokai mažesnis“, – teigė A.Paškevičienė.