„Noriu pasidalinti Kėdainių ligoninės Skubios pagalbos – priėmimo skyriaus „puikiu“ kolektyvo darbu. Mano mama gruodį patyrė išeminį insultą, vasario mėnesį jai buvo išoperuotas galvoje buvęs auglys. Ketvirtadienį ją ištiko priepuolis: pakilo spaudimas, pradėjo drebėti rankos, mama pradėjo vemti ir tiesiog akyse ant rankos pradėjo darytis ryškios spalvos mėlynės“, – anot pašnekovės jos nieko nelaukė ir suskubo važiuoti į ligoninę – Kėdainių ligoninės Skubios pagalbos – priėmimo skyriuje jos buvo 21.16 val.

„Nuvažiavome, tik naudos iš to buvo mažai... Tiksliau – visai nebuvo. Palydėjau mamą iki durų (manęs į vidų neįleido), tad aš nuėjau atgal į automobilį jos laukti. Praėjo mažiau nei penkios minutės, kai pamačiau ateinančią mamą, kurios skruostais riedėjo ašaros. Medikai mamai pasakė, kad jai nereikia skubios pagalbos ir liepė kreiptis į šeimos gydytoją. Mama papasakojo, kaip viskas buvo, ką kalbėjo budintis gydytojas ir seselės. Seselės tik stumdė darbus viena nuo kitos: „Eik tu užregistruok“, „Tai tu eik užregistruok, net pavalgyti nėra kada.“ Na, galų gale viena jų pasakė: „Čia nereikia jūsų registruoti, neskubus atvejis“, – pamena mergina.

Lauryna pasakoja, kad jos mamai dabar yra atidarytas nedarbingumo pažymėjimas, ji lankėsi pas neurochirurgą, nuolat vartoja vaistus. „Po operacijos silpnumas ir priepuoliai buvo pasitaikę ne kartą, tačiau į medikus pagalbos per šį laiką kreipėmės trečią kartą. Gydytojai sakė, kad priepuoliai po operacijos yra normalu, tačiau visuomet turime kreiptis pagalbos į specialistus. Tada mamai tam tikram laikui pagerėja. Iki šiol tokių nesusipratimų nebuvo: pirmą kartą medikai suleido vaistų nuo pykinimo ir paaiškino, ką daryti kitais kartais. Kitą kartą Skubiosios pagalbos skyriaus medikai mamai skyrė ir dvi valandas“, – dėstė mergina.

Atsistojęs tarpduryje greitosios pagalbos automobilyje pamatė gulinčią mamą ir sako: „Ai, čia vėl ta pati...“

Pašnekovė po praėjusią savaitę nutikusio nemalonaus incidento pati nulėkė į ligoninę, mama į gydymo įstaigą nebeėjo. „Išeina neaukšta, apkūni, garbanotais plaukais pagyvenusi moteris (kiek suprantu – seselė). Klausiu: „Tai kur mums kreiptis pagalbos?! Bent apžiūrėkite, paimkite kraują, padarykite tyrimus ar lašelinę sulašinkit!“. Ji man atsakė: „Kreipkitės į šeimos gydytoja. Juk čia ne pirmas kartas, kai jai taip užeina.“ „Dabar? Dabar man ieškot gydytojos?! Važiuojame mes į Kauną, galbūt ten suteiks pagalbą“, o moteris vėl: „Niekur jūs nevažiuokite“, – pokalbį prisiminė mergina. –  Daugiau nesivėliau į diskusijas, sėdau į automobilį. Nuvažiavus maždaug kilometrą mamą vėl pradėjo pykinti, daužytis širdis, drebėti rankos (tikriausiai įtakos turėjo ir susijaudinimas, ašaros). Atgal negrįžome. Buvome netoli tetos namų, paskambinau jai ir pasakiau, kad į savo namus iškviestų greitąją pagalbą, nes mamai blogai. Mama vėl pradėjo vemti... Atvažiavo greitoji pagalba ir ačiū Dievui į namus įėjo paramedikė, kuri apžiūrėjo mamą, pamatavo spaudimą, suleido vaistų ir be jokių svarstymų pasakė: „Vežame jus į Priėmimo skyrių.“

Mergina atvira – po tokio incidento ten grįžti nesinorėjo, bet matant taip prastai besijaučiančią mamą kitos išeities neliko. „Nuvažiavus atėjo gydytojas – tik nežinau, ar galiu jį taip vadinti. Atsistojęs tarpduryje greitosios pagalbos automobilyje pamatė gulinčią mamą ir sako: „Ai, čia vėl ta pati...“ Sakau: „Ką reiškia ta pati?“ – sakė pašnekovė, kurios niekas taip ir neišgirdo. – Vėl ateina ponia, tikriausiai į ją turėčiau kreiptis sesele, kažką kramsnodama ir su tuščiu indeliu rankoje, kuri sako: „Net pavakarieniauti neduodat...“ Atsakiau: „Tai rinkitės tokį darbą, kuriame galėsite bet kokiu laiku valgyti, o čia jūs dirbate su žmonėmis, kuriems bet kokiu metu gali prireikti pagalbos. Sulaukiau atsakymo: „Na, tai ir mums juk reikia pavalgyti, o dabar tik ligoniai ir ligoniai, apie mus niekas nepagalvoja. Matot, čia parašyta, kad ir mums yra laikas valgymui.“ Puikiai suprantu, kad reikia! Kiekvienas žmogus turi poreikį valgyti, bet velnias... Juk kai buvom atvažiavę prieš valandą ta ponia jau ėjo valgyti... O dar sako: neturiu kada pavalgyti... Likau be žodžių“.

Pašnekovės mamai, paraginus greitosios pagalbos paramedikei, visgi buvo paimtas kraujo tyrimas, sulašinta lašelinė, padaryta kardiograma. 

„Kol mama laukė kraujo tyrimo atsakymo, prie jos priėjo iššalkusi seselė: „Tai nevažiavot į Kauną? Juk sakėt, kad važiuosit...“ Viršūnė! Dar sugeba ironizuoti, – nuostabos neslėpė Lauryna ir pridurė. – Labai noriu padėkoti paramedikei, nes tai žmogus, kuri yra 100 proc. atsidavusi savo darbui! Tačiau liūdna, kad yra ir tokių medicinos darbuotojų, kurie savo abejingumu tik teršia gydytojo vardą!“

Lauryna teigė, kad dėl šio nemalonaus įvykio buvo parašytas skundas. Pašnekovei į akis krito ir tai, kad jos mamai atvykus į ligoninę, medikai nedėvėjo koronaviruso akivaizdoje būtinų apsaugos priemonių.

Sudarė komisiją, vyksta tyrimas

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas teigė, kad ligoninė gavo skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. „Praėjusią savaitę sudariau audito komisiją, šiuo metu vyksta tyrimas, tad, kol neturiu jos atsakymų, situacijos negaliu plačiau komentuoti, – portalui teigė gydymo įstaigos vadovas. – Aš pats su medikais kalbėsiu, kai turėsiu komisijos išvadas, kas kaltas, o kas teisybę sako. Dabar žmonės kalba, ką nori, tai turi būti nustatyta objektyvi tiesa – to ir laukiu. Gal pasiskambinsiu ir pacientei, paklausiu. Jei pasitvirtins faktai, kad nebuvo tinkamai suteikta pagalba, tai bus priimtos tam tikros priemonės ir stengsimės, kad daugiau tokių atvejų nebūtų.“

Pasiteiravus, kaip vertina teiginius dėl medikų apsaugos priemonių nuo koronaviruso nedėvėjimo, ligoninės vadovas atsakė, kad šių priemonių netrūksta ir medikai jas dėvi.

„Medikai dėvi apsaugos priemones nuo koronaviruso. Pagal ministro patvirtintą įsakymą ligoninė yra suskirstyta į atskirus lygius ir medikai dėvi apsaugos priemones, kokias turi dėvėti. Ligoninė pilnai aprūpinta apsaugos priemonėmis“, – teigė S. Skauminas, dar kartą priminęs, kad dėl šio atvejo laukia komisijos tyrimo atsakymų.