Kokios namų dalys ir vietos kaista labiausiai bei į ką būtina atkreipti dėmesį tiek patiems gyventojams, tiek namus prižiūrintiems specialistams, pasakojo „Mano būsto“ atstovas Paulius Ugianskis.
– Kurias daugiabučių vietas labiausiai veikia karšti orai ir saulės spinduliai?
– Pirmiausia norėčiau nuraminti, kad ir koks būtų lietuviškas karštis, namai tikrai stovės, nenugrius ir viskas bus gerai. Žmonės turėtų būti ramūs. Tačiau, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, pirmiausia smūgį sugeria plokštieji bituminiai stogai. Kadangi jie yra juodi, jų sudėtyje yra smalos ir kitų medžiagų, temperatūra gali siekti net 70–80 laipsnių. Kai stogas senesnis ir susidėvėjęs, saulės spinduliai bei karštis jam labai kenkia. Reikia tai žinoti ir į tai atsižvelgti.
– Kuo karštis pavojingas stogui, sienoms ir balkonų konstrukcijoms?
– Karštis plečia bitumą, todėl iš pradžių atsiranda mikroįtrūkimų, o vėliau jie gali didėti. Neseniai praūžusios audros ir smarkus lietus parodė, kad atsivėrė tam tikros ertmės, kurių anksčiau galbūt nebuvo arba jos buvo mažesnės. Pirmiausia problemas pastebi viršutinių aukštų gyventojai, kai pradeda lašėti arba bėgti vanduo. Saulės spinduliai ir didelis karštis ypač veikia senos statybos ir plokščiuosius stogus.
– Ar balkonams ir sienoms kyla mažesnis pavojus, nei stogams?
– Pačioms konstrukcijoms karštis galbūt nėra toks pavojingas, kaip apdailos medžiagoms – tinkui ir siūlėms. Ypač jautrios temperatūros pokyčiams yra stambiaplokščių namų siūlės. Kai šalta, šilta, karšta ar vėsu, jos plečiasi, traukiasi ir trūkinėja. Per jas vasarą ar rudenį gali patekti drėgmė, o žiemą – pasireikšti šaltis ar net pelėsis. Tai irgi yra kritinės pastato vietos.
Karštis taip pat kenkia balkonams, ypač seniems ir aptrupėjusiems, kurių gyventojai nesutinka jų tvarkyti. Temperatūrai kylant ir krintant, konstrukcijos plečiasi bei traukiasi. Tokie pokyčiai avarinės būklės balkonams tikrai neprideda tvirtumo.
– Daugiabučio balkono ar sienų įtrūkimus gyventojai gali pastebėti, tačiau ant stogo nelips. Ten ne tik karšta, bet ir galima įsmigti į bituminę dangą. Ką tokiu atveju reikėtų daryti?
– Labai teisingai pastebėjote. Gyventojai ne tik nelips ant stogo, bet ir neturėtų ten lipti, nes tai nesaugu ir tai nėra jų pareiga. Tam yra pastatų prižiūrėtojai, kurie per periodines apžiūras nustato, ar tam tikros vietos nukentėjo. Tad dar kartą norėčiau priminti: mieli žmonės, patys ant stogų nelipkite.
– Tačiau sienas ir balkonus apžiūrėti galima?
– Be abejo. Ypač jeigu žmogus turi atitinkamą išsilavinimą. Sulaukiame skambučių iš inžinierių ar panašių specialybių žmonių, kurie pastebi galimą problemą ir apie ją praneša. Mes ją užfiksuojame, atvykstame, apžiūrime ir nustatome, ar įtarimai pasitvirtino.
– Ar šios galimos problemos aktualios tik seniems daugiabučiams, ar ir renovuotiems bei naujiems namams? Juk plokštieji stogai įrengiami ir ant naujų daugiabučių.
– Didžiausią dalį probleminių pastatų sudaro seniausi daugiabučiai. Tai panašu į seną automobilį ar bet kokį kitą seną daiktą. Tačiau sakydamas, kad nauji ar apynaujai namai yra visiškai apsaugoti, tikriausiai meluočiau. Jie taip pat turi silpnų vietų. Saulės spinduliai niekur nedingsta, kaip ir bituminiai stogai. Taigi, karštis mums gali būti malonus, tačiau jo poveikis pastatams – penkiasdešimt prieš penkiasdešimt.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai