Šiandien vakare atgis Kauno pilies prieigos. Čia posėdžiaus XVII amžiaus Žečpospolitos Seimas, lėbaus bajorai, dunksės arklių kanopos.
Grąžins į nuosmukio laikus
Vytauto Rumšo vyresniojo pagal Balio Sruogos pjesę pastatytas spektaklis „Kazimieras Sapiega" nukels į smunkančios LDK laikus. Pernykščiam Pažaislio muzikos festivaliui pastatytas „Kazimieras Sapiega" šiemet atgaivinamas. Dėl šios priežasties į pirmą bendrą repeticiją pilies prieigose aktoriai susirinko tik vakar.
Prieš repeticiją jie intensyviai kartojo tekstus, o režisierius, pasitardamas su aktoriais, stengėsi prisiminti, kaip atrodė viena ar kita scena. „Šiemet spektaklis bus brandesnis. Pernai buvo daug premjerinio jaudulio, dabar tikimės daugiau minties ir emocijos dermės", - tvirtino savarankišku režisieriaus amplua debiutuojantis aktorius V.Rumšas.
Lietuvos istorijos puslapius atverčiančio spektaklio pastatymas jau tapo ilgamete visą vasarą vykstančio Pažaislio muzikos festivalio tradicija.
Šlovingosios Lietuvos istorijos periodas Valstybės dienai tradiciškai skiriamuose festivalio spektakliuose jau atspindėtas. Istorine kronika „Kazimieras Sapiega" pereinama prie mažiau lietuviškojoje dramaturgijoje populiarių valstybės nuosmukio laikų.
Scenoje - XVII amžiaus pabaiga, laikai, nuo Liublino unijos pasirašymo prabėgus 120 metų. Istorikai šį laikotarpį apibūdina vienu juodžiausių Lietuvos istorijoje tiek ekonomine, tiek tarpusavio santykių prasme. Bendroje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje klestėjo netvarka - vieno bajoro veto galėdavo sugriauti Seimo susirinkimą, papirkti bajorai Seime vykdė didikų užsakymus.
Sąsajos su šia diena
Pastatymo autoriai įžvelgia dramoje ir šių dienų panašumų. „Bajorija ir kunigaikščiai žiūrėjo tik savų interesų, vešėjo korupcija ir girtuoklystės kultas. Dabar Lietuvoje panašus vaizdas. Kiekvienas žiūri tik savęs, savo kiemo ar klano interesų. Idealistinio galvojimo apie valstybę nebelikę. Tačiau B.Sruogos prikeltoje istorijoje įvyksta praregėjimas - praradęs sūnų K.Sapiega pamiršta asmeninius interesus, atsigręžia į valstybę", - pasakojo V.Rumšas.
Kunigaikščio, didžiojo Lietuvos etmono Kazimiero Sapiegos vaidmenį atliekantis Rimantas Bagdzevičius įsitikinęs, kad dėl paralelių su šiandiena spektaklis labai aktualus.
Aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis, spektaklyje - karalaitis Jokūbas Sobieskis, tikisi, kad „Kazimieras Sapiega" sudomins ir pigių dalykų jau persisotinusį jaunimą. „Mano personažas - maištautojas, nekenčiantis veidmainiškumo ir netiesos, jaučiantis, kas - gera, kas - bloga. Jis panašus į mane, aš taip pat nekenčiu veidmainystės ir netiesos, tik aš, kitaip nei jis, nemaištauju, į viską reaguoju ramiau", - paraleles tarp jo ir personažo charakterių atskleidė V.Rumšas jaunesnysis.
Vienas brangiausių projektų
„Tai vienas brangiausiai kainuojančių festivalio projektų, nes kuriamas festivalio užsakymu, dalyvauja daug aktorių, atlikėjų. Spektaklį kartojame, nes pernai dėl užklupusios smarkios liūties jis liko beveik nepristatytas publikai", - pasakojo festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta.
Scenoje skambės Kauno valstybinio choro choristų atliekami muzikiniai kūriniai, ansamblio „Banchetto musicale" šokėjai atliks šokį su kardais, jaunieji Lietuvos nindzės dalyvaus muštynėse, scenoje išvysime ir raitelius. Spektaklį tradiciškai vainikuos fejerverkai.
Naujausi komentarai