Šiais metais studijas pradėję arba dar niekur nestudijuojantys kariai savanoriai sulauks valstybės paramos. Jiems bus kompensuojama dalis studijų aukštosiose mokyklose kainos.

Iki šiol studijų kaina buvo perpus kompensuojama studentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiems trijų mėnesių bazinius karinius mokymus. Išmokos buvo skiriamos ir atsargos kariams, ištarnavusiems bent ketverius metus.

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, nauja iniciatyva pirmiausia siekiama stiprinti kariuomenės rezervą, didinti savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos patrauklumą ir pašaukti į šią tarnybą daugiau išsilavinusių jaunų žmonių.
Numatant studijų kainos kompensavimo kariams savanoriams galimybę pirmiausia buvo atsižvelgta į JAV nacionalinės gvardijos, su kuria glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos, praktiką. Panašias studijų kompensavimo galimybes kariams savanoriams numato ir daugelis kitų NATO valstybių.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 4300 karių savanorių, iš jų apie 400 studijuoja aukštosiose mokyklose.

Izabelė Girčytė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų atstovybės prezidentė

Mano manymu, lengvatos studentams, suteikiamos už jų gerus ir naudingus visuomenei darbus, visada yra teigiamas dalykas. Tarp medicinos studentų jaučiame nemažą susidomėjimą kariniais mokymais, karo medicina, tad manau, kad tikrai atsiras bent keli, kurie galės pasinaudoti šia teikiama parama. Sakyčiau, kad tokia sistema veikia ne kaip paskatinimas, o tam tikra prasme kaip apdovanojimas. Mano manymu, studentai tikrai masiškai nesirenka ir nesirinks kariuomenės tarnybos vien tam, kad gautų kompensaciją. Tai nėra toks paprastas ar lengvai įvykdomas pasirinkimas, tai atsakingas ir stipraus pasiryžimo reikalaujantis sprendimas, todėl turėtume tik pasidžiaugti, kad vis dėlto turime tokių studentų.

Martynas Ubartas

Kauno Technologijos Universiteto Studentų departamento direktorius

Šiandieninėje situacijoje, kada krašto gynybai turime skirti deramą dėmesį, tai iš tiesų yra naudinga iniciatyva. Lietuvai atsisakius privalomos krašto apsaugos tarnybos ir perėjus prie profesionalios kariuomenės, gyventojų supažindinimas su karinėmis technologijomis galimas tik savanorystės principu. Būdamas atsakingas už pilietinį studentų ugdymą KTU tikrai remia tokį projektą. Manau, šis projektas paskatins savanorius rinktis universitetines studijas, įvertinant ir tai, kad įgyta specialybė ir aukštojo mokslo diplomas gali padėti ateityje siekiant karjeros kariuomenėje ir jos struktūrose. Kadangi aukštasis mokslas nėra lengvai prieinamas kiekvienam, galimybė baigti aukšto lygio studijas yra gera paskata. KTU jaučiamas didelis susidomėjimas studijų kompensavimo tvarka. Dažnai kreipiasi studentai, turėję bazinius karinius mokymus, ir jau baigę studijas savanoriai. Nors studentai ir neprivalo informuoti apie dalyvavimą savanoriškoje krašto apsaugos veikloje, tikimės, kad patvirtinus šią tvarką galėsime tikslingai skatinti šią veiklą.

Mantas Simanavičius

Vytauto Didžiojo Universiteto Studentų reikalų tarnybos direktorius

Vyriausybė patvirtino KAM parengtą nutarimo projektą, t.y. pačią sistemą, tačiau dar turi praeiti šiek tiek laiko, kol atitinkama ministerija patvirtins tvarką nurodančią, kaip visas mechanizmas turėtų funkcionuoti. Kol kas mes nesame gavę jokio oficialaus rašto, tad nežinome, kaip sistema veiks. Bet kokiu atveju, kaip universiteto atstovas turintis glaudų santykį su studentais, galiu pasakyti, kad toks nutarimas yra naudingas abipusiai. Valstybė kompensuos studentų patirtas išlaidas, tad universitetas nepatirs jokių nuostolių. O studentui, šiuo atveju, atitinkamai sumokėtas mokestis už studijas bus grąžintas, t.y. kompensuotas. Vadinasi, geroji naujiena yra ta, kad aukštoji mokykla nieko nepralošia, o studentas išlošia. Praėjusiais metais Vytauto Didžiojo universitete studijavo trys studentai, kurie baigė bazinius karinius mokymus ir jiems buvo kompensuota 50 proc. nuo 36,5 tūkst. litų. 2013 metais tokių studentų buvo keturi, kuriems buvo kompensuota 50 proc. nuo 35,5 tūkst. lt. Galbūt naujasis nutarimas karo savanorius paskatins stoti į aukštąsias mokyklas arba leis jiems rinktis vadinamąsias "brangesnes" specialybes, tačiau, manau, kad pastarųjų bus tik vienetai.

Antanas Girčys

Aleksandro Stulginskio Universiteto Studijų skyriaus vyriausiasis vadybininkas

Kadangi pats nuo 2007 metų tarnauju krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) galiu pasakyti, kad pastaruoju metu tarp tarnaujančių KASP karių vyksta įvairių diskusijų, kaip jaunimą sudominti rinktis savanorišką ar profesinę karo tarnybą. Vienas iš tokių kryptingų sprendimų - lengviau pasiekiamas aukštasis mokslas. Teko ne kartą diskutuoti su savanoriais, kurie tikisi, kad ateityje savanoriai turės ir daugiau privilegijų, pavyzdžiui, nuolaidų naudojantis viešuoju transportu. Man pačiam šia lengvata pasinaudoti neteks, nes bakalauro studijas baigiau valstybės finansuojamoje vietoje, tačiau, manau, kad tokia naujovė yra labai reikalinga tiek Lietuvos kariuomenei, kuri papildys savo gretas jaunimu, tiek savanoriams, kuriems bus motyvacija siekti aukštojo mokslo už mažesnę kainą. Juolab, kad per tokią sistemą universitetai artimiau bendraus su krašto apsauga ir galės siūlyti savo studijų programas kariams, kurie neturi aukštojo išsilavinimo ar nori siekti magistro laipsnio. Kadangi vykdau stojančiųjų priėmimą į Aleksandro Stulginskio universiteto bakalauro ir magistro studijas, dažnai susiduriu su 40-50 metų sulaukusiais kariškiais, kurie 20 metų atitarnavo profesionalioje tarnyboje ir dabar nori keisti specialybę. Žinoma, naudos iš tokios sistemos bus tiek, kiek Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybė viešins įvairias privilegijas savanoriams. Kol kas informacijos viešumoje apie tai yra labai nedaug, tad per daug neviešinant, tikėtis, kad jaunuoliai patys pradės aktyviai domėtis savanoriška kario tarnyba ir aukštosiomis mokyklomis, neverta.