Pereiti į pagrindinį turinį

Feisbuke žaibiškai plinta sūnaus surašyta istorija: mano mamą Lietuva išsiunčia į Rusiją

2024-12-23 16:05
DMN inf.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta Antano Paukshčio įrašas apie tai, kad jo mama Irina Paukshtene deportuojama iš Lietuvos į Rusiją. Vaikinas teigė, kad visa šeima ilgą laiką puoselėjo lietuvybę, nors jiems ir buvo sudaromos kliūtys iš Rusijos grįžti gyventi į Lietuvą. Į šią istoriją sureagavo ir vidaus reikalų ministras.

Feisbuke žaibiškai plinta sūnaus surašyta istorija: mano mamą Lietuva išsiunčia į Rusiją
Feisbuke žaibiškai plinta sūnaus surašyta istorija: mano mamą Lietuva išsiunčia į Rusiją / Asociatyvi freepik nuotr.

Jautrus įrašas

Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvoje gyvenantis A. Paukshtis pasidalijo jautria žinute, kurioje nurodoma, kad jo mama turi būti išsiųsta iš šalies į Rusiją, nes Migracijos departamentas nesuteikė nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.

„Migracijos sprendimu, penkių Lietuvos piliečių motina privalės per 14 dienų palikti Lietuvos teritoriją ir vykti į Rusijos federaciją, iš kurios ji jau nebegalės sugrįžti“, – apie deportuojamą mamą rašė vaikinas.

Jis pridėjo šeimos gyvenimo priešistorę, kaip jo tėvai atsidūrė Rusijoje. „Pradėkime nuo pat pradžių, kad suprastumėte bendrinį mano šeimos kontekstą. Aš esu Antanas Paukshtis, lietuvis iš Rusijos. Iki 2019 metų mano daugiavaikė šeima iš penkių vaikų gyveno Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje, Sovetsko (Tilžės) mieste“, – rašė A. Paukshtis.

Jis nurodė, kad tėvas, Algis Paukštys, yra lietuvis, augęs šiame krašte dėl savo mamos pabėgimo iš Lietuvos dėl tremties rizikos 1940-aisiais. Jos tėvus išsiuntė į Sibirą, kur galiausiai ir mirė jos mama.

„Mano mama pusiau ukrainietė-pusiau rusė Irina Paukshtene. Jos rusų giminės istorija yra ironiškai panaši – šeima gyveno prie Velikij Novgorod miesto, buvo sovietų valdžios pripažinti „buožėmis“ 1930-aisiais. Todėl juos ir išbuožino, šeimos galvą – mamos prosenelį, išsiųsdami į gulagą. Iš ten jį, pagal populiarią praktiką, per Antrąjį pasaulinį išsiuntė į frontą, kur jis ir nuėjo iki tuometinės Lietuvos/Vokietijos sienos apylinkių, ten ir buvo paliktas atstatinėti Lietuvos ir Kaliningrado regionus“, – šeimos atsiradimo Rusijoje priežastis aiškino A. Paukshtis.

Puoselėjo lietuvybę

Vaikinas savo įraše dėstė, kad nors šeima ir buvo privesta gyventi Rusijoje, tačiau ten puoselėjo lietuviškas šaknis, rėmė ir Ukrainą.

„Mūsų gyvenimas Tilžėje buvo neatsiejamas nuo Lietuvos. Kaip ir atsietum, kai tam, kad pasiektum savo Tėvynę, turi tik tiltu per Nemuną pereiti. Vaikystėje ir jaunystėje aktyviai dalyvavome lietuvių veikloje šiame krašte, pelnydami apdovanojimus dainų festivaliuose, lietuvių kalbos olimpiadose, lietuvių poezijos ir prozos skaitymuose. Aš asmeniškai dalyvavau ne tik regioninio masto renginiuose, bet savo kraštui atstovavau ir Lietuvoje. Bet gyvenimas nebuvo visada rožėmis klotas ir buvo daug pagalių įkišta į ratus iš vietinės valdžios pusės“, – nurodė A. Paukshtis

Jis teigė, kad tėvai buvo aktyvūs lietuvybės palaikytojai regione, tapo vienais iš įkūrėjų Sovetsko miesto lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos. Palaikė lietuviškų mišių vykdymą regione.

„Suorganizavo mano vaikų darželyje lietuvių kalbos grupelę, kurią ir lankėme. Inicijavo debatus dėl pilnai lietuviškos mokyklos įkūrimo mūsų krašte, kuri galėtų visų Kaliningrado srities lietuvių vaikams suteikti galimybę gyventi prie pat mokyklos bendrabutyje ir mokytis lietuvių kalbos. Žinia buvo skleidžiama ir Lietuvos, ir vietiniams valdžios organams. Klausimai buvo keliami per miesto tarybos posėdžius, kuriuose mano tėvus atvirai vadino nacionalistais ir „labusais“, siūlė surinkti savo daiktus ir išvykti į Lietuvą su tokiais norais“, – dėstė A. Paukshtis.

Jis nurodė, kad jo šeima – daugiavaikė, todėl tėvai siekė pagelbėti ir kitoms tokioms šeimoms.

„Bandėme visais keliais sau ir kitoms tokioms šeimoms palengvinti kelią ir iš vietinės valdžios reikalavome tinkamo įstatymo vykdymo daugiavaikių šeimų atžvilgiu. Mano mama buvo vienos iš daugiavaikių šeimų organizacijų filialo mūsų mieste įkūrėja. Mano motina taip pat dirbo vieno Sovetsko miesto tarybos opozicinio deputato padėjėja socialiniais klausimais. Kartu jie kėlė socialines miesto problemas į viešumą, organizavo akcijas ir bandė nors kažkiek paveikti vietinės valdžios sprendimus, suteikiant daugiau naudos ne sau į kišenę, bet žmonėms“, – toliau dėstė vaikinas.

A.Paukshčio tėvai Rusijoje turėjo savo verslą – šeimos laisvalaikio centrą, kuriame prižiūrėjo vaikus, organizavo užsiėmimus ir jiems, ir tėvams bei rengė vaikų šventes.

„Šis verslas įgalino mūsų šeimą, nes galėjome padėti tokiems pat kaip ir mes. Bet ir čia valdžia surado būdų mums pakenkti, užkirsdama kelią toliau vystytis ir padėti vietiniams verslams, ko pasekoje teko šį verslą uždaryti“, – rašė A. Paukshtis.

Bandymai grįžti į Lietuvą

Jis tikino, kad jo tėvai – labai ištvermingi, bet, kaip sakė A. Paukshtis, bet kokiam kantrumui kažkada ateina galas.

„Dar 2011 metais mano tėvai rašė Daliai Grybauskaitei, bandydami sugrįžti į Lietuvą ir tam sulaukti iš valstybės pagalbos. Galiausiai per išvedžiojimus per Socialinių reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą mums buvo pasakyta, kad negali niekuo padėti. Dėl to ir likome gyventi ten, kur ir buvome.

Bet jau 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, pablogėjo ir regiono, ir mūsų politinė bei ekonominė situacija. Dėl savo pažiūrų Lietuvos ir Ukrainos klausimais buvome engiami visuose valdžios lygmenyse ir tiesiogiai išgyvenome, o ne gyvenome. Dėl to 2017 metais tėvai nusprendė mane nusiųsti mokytis į Lietuvių namų gimnaziją Vilniuje, kuri padėtų mums reintegruotis Lietuvoje, o jau 2019 metais visa mūsų didelė šeima atsidūrė čia“, – kaip šeima atsidūrė Lietuvoje, pasakojo A. Paukshtis.

Bandymai gauti leidimą

Pasak įrašo autoriaus, Lietuvoje taip pat nebuvo paprasta gauti leidimus gyventi, čia teko kovoti su valstybinėmis institucijomis.

„Mūsų šeimos svajonė apie galutinį persikraustymą čia pagaliau išsipildė. Bet, deja, teko ir tenka kovoti ir čia. Iškart atvažiavus į Lietuvą, atsirado problemų dėl mamos dokumentų. Mama kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jau ilgą laiką yra ES piliečio sutuoktinė ir pagal įstatymus jai priklauso šis dokumentas.

Įstaigos darbuotojai, beveik niekuo savo sprendimo nemotyvuodami, atsisakė tai padaryti ir pasiūlė mano mamai pretenduoti į laikiną leidimą gyventi. Tai mes ir padarėme, nors teko spręsti dėl to papildomai atsiradusias problemas su mamos viza, kurią turėjome išskirtinę tvarką prailginti, to prašydami Vidaus reikalų ministerijos. Čia buvo pirmas kartas, kai departamentas mus suklaidino ir nuvedė neteisingu keliu“, – dėstė A. Paukshtis.

Negali pasikeisti dokumentų

Jis nurodė, kad 2022-aisiais prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, visa šeima palaikė Ukrainą, jos piliečius ir valstybingumą. Apie tai šeimos nariai komunikavo ir socialiniuose tinkluose.

Pagal Rusijos sistemą, pilietis turi du pasus – vidinį, naudojamą šalies teritorijoje, ir užsienio, skirtą nustatyti tapatybę kitose šalyse.

„Tais pačiais metais pastebėjome, kad greitai baigiasi mamos Rusijos užsienio paso galiojimo laikas. Pagal Rusijos sistemą, pilietis turi du pasus – vidinį, naudojamą šalies teritorijoje, ir užsienio, skirtą nustatyti tapatybę kitose šalyse. Suprasdami visą situaciją, nusprendėme kuo greičiau kreiptis į ambasadą dėl dokumento keitimo. Ambasadoje jai buvo priminta apie tai kad jos du sūnus, t. y. aš ir mano brolis Paulius, privalo atlikti karo tarnybą Rusijoje ir jei to nepadarys, mamai gali būti pareikšti kaltinimai dėl šauktinių slėpimo. Todėl mamai ir buvo pasakyta, kad ji pasą pakeisti gali tik nuvažiavusi atgal į Kaliningrado sritį.

Iškart supratome, kad mama tiesiog negali grįžti atgal. Mums jau buvo žinoma apie tos valstybės pareigūnų praktikas tikrinti atvykusių atgal socialinius tinklus ir pastebėjus bet kokį palaikymą Ukrainai, žmonių neišleisti ir kelti baudžiamąsias bylas. Taip pat prisidėtų prie to ir kiti mano mamos nuopelnai, būnant aktyvia mūsų miesto opozicionere, kuri propagavo lietuvybę ir protestavo valdžios sprendimus. Čia tiesiog reikia suprasti, ant kiek Rusijos valdžios struktūros yra susietos tarpusavyje ir greitai bendradarbiauja, priimdami tokius sprendimus“, – apie iškilusias problemas ir negalėjimą grįžti į Rusiją pasikeisti dokumentų, rašė A. Paukshtis.

Sprendimas – išvykti iš šalies

Jis nurodė, kad dėl visų šių priežasčių vėl kreipėsi į Migracijos departamentą ir prašė padėti. „Migracijos departamente mums pasiūlė kreiptis į juos su prašymu tapti prieglobsčio prašytoju. Čia buvo antras kartas, kai ši institucija mus suklaidino. Departamentas turi alternatyvią priemonę, kuri pastaruoju metu buvo labiausiai taikoma čia atvykstantiems baltarusiams“, – nurodė A. Paukshtis.

Jis pateikė citatą iš Vyriausybės internetinio puslapio: „Užsieniečio pasas – užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu“.

„Atrodo, jog jeigu mums būtų leista gauti šį dokumentą, situacija būtų žymiai pasikeitusi. Bet, kaip ir minėjau, mums klaidingai buvo pasiūlytas prieglobsčio prašymas, sunkus procesas, reikalaujantis daugiau pastangų įrodyti esant teisingiems šioje situacijoje. Teisininkų nuomone, jis yra praktiškai neįveikiamas dėl keliamų reikalavimų.

2024 metais spalio 7 dieną gavome neigiamą Migracijos departamento atsaką prieglobsčio prašymui. Leido išvykti per 14 dienų su galimybe pargrįžti į Lietuvą. Kaip ir norėtųsi pasakyti „dėkui“, kad nors leidžia grįžti atgal. Bet klausimas, ar bendrai Rusijos muitininkai leis kirsti sieną, bandant grįžti atgal, o gal iškart sulaikys ją pasienyje ir supildys baudžiamąją bylą“, – teigė A. Paukshtis.

Jis nurodė, kad Migracijos sprendime nebuvo paminėta nieko apie čia esančią šeimą ir vaikus. „Atrodė, tarsi sprendimas vyko dėl atvykusios čia darbo migrantės, o ne šeimos mamos, čia turinčios dar du nepilnamečius vaikus. Iškart nusprendėme apskųsti šį sprendimą aukštesnei pasiūlytai instancijai – Regionų administraciniam teismui. Gruodžio 5 dieną vyko Panevėžio regionų administracinio teismo posėdis, ir jau 19 dieną gavome tą patį neigiamą atsaką. Dabar lieka kreiptis su apeliacija tik į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ką ir darysime“, – dėstė vyras.

Pasak jo, dabar situacija yra išties liūdinanti. Panašūs dalykai vyksta ir su mano vyresne sese Elina, kuri jau buvo gavusi Lietuvos pilietybę išimties tvarka su Prezidento dekretu. Sesė įvykdė visas sąlygas, kurias buvo prašyta įvykdyti. Bet Rusijos institucijos ignoravo bet kokį prašymą atsisakyti Rusijos pilietybės, todėl Migracijos departamentas atsisakė jai išduoti LR pasą, kadangi ji, nors ir kreipėsi į Rusijos tarnybas dėl pilietybės atsisakymo, nesugebėjo fiziškai pateikti atsakymo iš ten, kadangi jo tiesiog negavo iki šiol. Ir, matyt, negaus, nes nekyla abejonių, kad ta valstybė esamuoju laikotarpiu jokių atsakymų nepateiks. Yra tik laiko klausimas, kada ji atsidurs tokioje pačioje padėtyje, kaip ir mano mama“, – pridūrė A. Paukshtis.

Ministro reakcija

Aprašytai istorijai žaibiškai plintant socialiniuose tinkluose, į tai sureagavo ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Jis su atsakingomis institucijomis žada aptarti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką, svarsto galimus pokyčius.

„Mes susitiksime su Migracijos departamento direktore iškart po Naujųjų metų ir su ministerijos, kitų institucijų specialistais, su tarnybomis, kurios prižiūri tokias grėsmės. Pagalvosime, ar reikia peržiūrėti, ką mes turime, ar ne“, – pirmadienį BNS sakė V. Kondratovičius.

BNS skelbė, kad Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigė plačiau situacijos nekomentuosianti.

„Matot, kaip aš ir minėjau, Migracijos departamentas vykdo įstatymus, todėl kokio nors sprendimo kito departamentas padaryti negalėjo, buvo padaryta, kaip numatyta įstatymuose“, – BNS sakė V. Kondratovičius.

„Per pastarąjį posėdį Seime premjeras pasakė, kad reikia panagrinėti, kur yra šito proceso problemos, nes mes turėjome problemų ir dėl vietnamiečių šeimos, kurie dirbo, ir dėl jų iškilo nemažas rezonansas mūsų šalyje“, – sakė ministras.

BNS nurodo, kad nuo 2023-iųjų Migracijos departamentas taiko griežtesnes užsieniečių kontrolės priemones. Gruodžio pradžioje skelbti Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodė, kad Lietuvoje sumažėjo leidimus gyventi turinčių rusų, baltarusių ir ukrainiečių.

Labiausiai – nuo 86 tūkst. 353 iki 68 tūkst. 166 – sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių, baltarusių – nuo 62 tūkst. 167 iki 59 tūkst. 399, rusų – keliais šimtais, iki 15 tūkst. 105. Taip pat, pasak ministerijos, šiemet priimti 577 sprendimai uždrausti į Lietuvą atvykti Baltarusijos ir 278 – Rusijos piliečiams.

Ministerijos duomenimis, panaikinta per 24 tūkst. leidimų gyventi bei surašyta 6,1 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų. Dažniausi nusižengimai apėmė neteisėtą buvimą Lietuvoje ir gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių pažeidimus.

Praėjusiais metais panaikinta ar atsisakyta išduoti 10,7 tūkst. leidimų gyventi Lietuvoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
senis

nesuprantu dėl ko toks triukšmas siunčiami tėvynėn ir tiek .
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų