Įsibėgėjant visuotinio surašymo antrajam etapui gaunama nemažai skundų, kad surašinėtojai lanko ir tuos žmones, kurie prieš mėnesį jau užpildė elektronines surašymo anketas.

Redakciją šiomis dienomis pasiekė kelių gyventojų skundai, kad į jų namus pabeldė surašinėtojai, nors kovo mėnesį tie gyventojai jau užpildė surašymo anketas elektroninėje erdvėje.

Statistikos departamento specialistai pastebi, kad taip gali atsitikti, tačiau abejojo, ar tai bus bent kiek masinis reiškinys.

"Surašinėtojai lanko tuos būstus, kurių gyventojai elektroniniame surašyme išvis nedalyvavo arba pateikė ne visus reikalingus duomenis, pavyzdžiui, surašė ne visus būsto gyventojus ar neteisingai nurodė ryšius tarp jų", – aiškino departamento vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.

Anot jos, "kiekvienu atveju turėtų būti žiūrima individualiai, kodėl pas žmogų, jau lyg ir dalyvavusį elektroniniame surašyme, pasibeldė surašinėtojai raštu – ar ten kokių nors duomenų pritrūko, ar nesulaukta galutinio užpildytos anketos patvirtinimo, ar ryšiai tarp surašytųjų asmenų neatskleisti".

"Pavyzdžiu, gali būti, kad žmogus mano, jog viską išsiuntė, bet visoje anketoje trūksta vos vieno atsakymo į kurį nors klausimą arba nebuvo sulaukta, kol atsivers paskutinis elektroninio surašymo puslapis, kuriame konstatuojama, kad anketa užpildyta ir surašinėtojo laukti nereikės. Visko gali atsitikti", – minėjo B.Stolytė.

Ji neatmetė, kad surašinėtojai pas kai kuriuos dalyvavusius elektroniniame surašyme gali ateiti dėl nepakankamai kokybiško interneto sistemos darbo. Per elektroninį surašymą būta nemažai skundų dėl pernelyg lėto sistemos darbo, dėl sunkumų prisijungiant, dėl garantijų, ar tikrai duomenys nukeliavo į Statistikos departamentą.

Specialistai pripažįsta, jog ne visi surašinėtojai gali žinoti, kokios priežastys juos privertė ateiti pas žmones, kurie jau įsitikinę, kad tinkamai susirašė elektroninėje surašymo sistemoje. Statistikos departamentas tikisi žmonių geranoriškumo ir kantrybės, tvirtino, kad visuotinio surašymo duomenys yra būtini, planuojant Lietuvos vystymąsi dešimtmečiui į priekį.

Kiek iš milijono užpildžiusių elektronines surašymo anketas aplankys surašinėtojai, pasak B.Stolytės, bus tiksliai žinoma tik po gegužės 9 d., kai baigsis surašymas. "Kiekvieną dieną nesistematizuojame tokių duomenų", – teigė pareigūnė.

Lietuvoje vykstančio pastarojo surašymo pirmieji rezultatai bus žinomi šį rudenį, išsamūs – kitąmet.

Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas

Balandžio 5 d. prasidėjo 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo antrasis etapas – gyventojų apklausa.Elektroniniu būdu susirašė 1,039 mln. gyventojų ir 403 tūkst. būstų. Todėl, pasak Statistikos departamento, dabar surašinėtojai lanko tuos būstus, kurių gyventojai elektroniniame surašyme nedalyvavo ar pateikė ne visus reikalingus duomenis. Gyvenamosiose vietovėse, kurių adresas ne visas, pvz., be gatvės ar namo numerio, surašinėtojai taip pat užeis pasiteirauti, ar būsto gyventojai dalyvavo e. surašyme ir ar jų nereikia surašyti.

Įdarbinti 5899 surašinėtojai, beveik kas antras jų – buvęs bedarbis. Pasitelkiant surašymo darbuotojus, pirmenybė buvo teikiama teritorinėse darbo biržose įsiregistravusiems asmenims. Norintys dirbti surašinėtojais po dviejų dienų intensyvių mokymų laikė testą, gerai jį išlaikę buvo priimti dirbti.

Surašymo darbuotojais dirba gyventojai iš tų pačių gyvenamųjų vietovių, todėl ypač kaimo gyventojai surašinėtojus turėtų pažinoti.

Surašinėtojas prieš užeidamas apklausti gyventojo privalo parodyti darbuotojo pažymėjimą, patvirtintą teritorinės statistikos valdybos antspaudu ir prisegtą prie oranžinės spalvos juostelės su baltos spalvos užrašu "Surašymas 2011". Surašinėtojas turi tamsiai žalią arba pilkšvą (su žalsvais šonais) portfelį su užklijuotu surašymo ženklu.Tikinama, kad vidutiniškai vieno būsto gyventojų apklausa truks apie 10–15 minučių.