Dauguma pastarųjų metų atvykėlių – ukrainiečiai karo pabėgėliai, kurių nedera statyti į vieną eilę su ekonominiais migrantais. Pastarųjų tarpe dominuoja gudai, tačiau taip pat labai padaugėjo atvykėlių iš Vidurio Azijos. Jei prieš keletą metų jų Lietuvoje skaičiuota šimtais, tai šiandien yra apie 20 tūkstančių. Ekonomistams ir politikams svarstant įvairiausius argumentus už ir prieš, charakterizuoti pastarąją migrantų grupę kauno.diena.lt paprašė Lietuvos tadžikų bendruomenės vadovo Ilchomdžono Jakubzodos.

Pabėgėliai

Ilchomas buvo priverstas bėgti iš tėvynės po to, kai 2013 m. diktatoriaus Emomalio Rachmono valdžia uždraudė populiarią šalyje nuosaikią „Islamo atgimimo partiją“. Politiniais pabėgėliais tapo pats Ilchomas ir tūkstančiai jo bendražygių bei jų artimųjų. Daugelis rado prieglobstį Vokietijoje, o kai kurie – Lietuvoje. Taip susiformavo labai negausi tadžikų bendruomenė, kurios vardas garsiau nuskambėjo 2020 m. – galima sakyti, gana neįprastomis aplinkybėmis. Aliaksandrui Lukašenkai pradėjus masiškai siųsti migrantus per Lietuvos sieną, čia prieglobstį radę tadžikai buvo vienintele etnine bendruomene, pasisiūlę suburti savanorių būrį, padėsiantį mūsų pareigūnams patruliuoti pasienį ir stabdyti nelegalius migrantus. Žinoma, jokių savanorių būrių formuoti neleista ir apskritai iniciatyva sutikta su atlaidžia šypsena.

Kilus masinei ekonominių migrantų bangai, Ilchomas sakėsi buvęs nustebintas „naivaus“ Lietuvos požiūrio ir perspektyvas apibūdino nerinkdamas atsargių žodžių: „Stebitės, kad jie nemoka mokesčių? Jie to nesiruošė daryti ir nedarys. Jei tikėjotės kvalifikuotos darbo jėgos, gavote minią nieko nemokančių žmonių, nesirenkančių būdų kaip nugvelbti papildomą eurą. Jie net negalvoja integruotis ar paisyti lietuviškų gyvenimo normų. Trumpai tariant, jūs gavote grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Pseudo specialistai

Kauno.diena.lt pašnekovas neslėpė, kad jam kelia juoką Lietuvos institucijų keliami reikalavimai darbo migrantams. Ypatingai reikalavimas pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Anot Ilchomo, Tadžikistane, Kirgizstane ar Uzbekistane, iš kur atvyksta daugiausiai Vidurio Azijos migrantų, universiteto diplomas ar kitoks kvalifikaciją įrodantis dokumentas – už grašius nusiperkamas, nieko vertas popierėlis.

90 proc. jų deklaracijų – beverčiai popierėliai. Pačius „gražiausius“ beje, spausdina Maskvoje. Šie žmonės nemoka nieko.

„Mano žiniomis, dauguma migrantų iš Vidurio Azijos deklaruoja su statybomis susijusias profesijas ir kvalifikacinius įgūdžius. Tai štai, 90 proc. jų deklaracijų – beverčiai popierėliai. Pačius „gražiausius“ beje, spausdina Maskvoje. Šie žmonės nemoka nieko. Patikrinti tų popierių autentiškumo irgi neįmanoma“, – sakė kauno.diena.lt pašnekovas. Ilchomas pats Lietuvoje turi nedidelį statybų verslą ir pasakojo, kad prieš pradėdamas dirbti, kelis metus studijavo mūsiškus statybų reikalavimus, mokėsi iš jo paties nusamdytų statybininkų lietuvių. Dabar jo įmonėje dirba keli žmonės iš Uzbekistano, tačiau jie ilgus mėnesius privalo mokytis iš bendradarbių lietuvių.

„Kokybės reikalavimai Lietuvoje ir Vidurio Azijoje skiriasi kaip diena ir naktis. Lygiai taip pat skiriasi klimatinės sąlygos. Čia atvykstantys „kvalifikuoti“ statybininkai, apie tokį dalyką kaip apšiltinimo medžiagos net girdėję nėra, ką kalbėti apie kažkokius gebėjimus su jomis dirbti“, – ironizavo Ilchomas. Rezultate, jei Lietuvos verslas ir gauna pigią darbo jėgą, ji yra tragiškai nekokybiška, todėl neverta stebėtis, kad dauguma atvykusių „specialistų“ galiausiai dirba maisto išvežiojimo kurjeriais ar pavežėjais.

Ilchomdžonas Jakubzoda/Asmeninio arch. nuotr.

Pradžiai – smulkūs nusikaltimai

Europoje kalbos apie migrantų polinkį į nusikalstamumą laikomos itin netolerantiškomis, tačiau Lietuvoje gyvenančio tadžiko nė kiek netrikdo. Jis tiesiai sako, kad didelė dalis, jei ne dauguma, atvykėlių iš Vidurio Azijos netramdo savęs atsiradus galimybei neteisėtai prisidurti prie algos. Populiariausias būdas – paimti kreditą arba brangią prekę išsimokėtinai ir dingti.

„Jie tą patį darė namie, tai kodėl nedaryti to Lietuvoje? Kiek žinau, vietos kreditų bendrovės greitai perkando tokius „gudruolius“ ir tai labai gerai. Bet daugelį jų tenkina ir kuklesnis grobis – brangus telefono aparatas ar kažkas panašaus. Kai kuriems to net pakanka, kad grįžus namo būtų galima visiems girtis – „komandiruotė“ į Lietuvą apsimokėjo“, – pasakojo kauno.diena.lt pašnekovas.

Jie atvažiavo ne mokesčių mokėti, o pinigų uždirbti. Dauguma nieko nedeklaravo ir nedeklaruos.

Kaip jau žinoma, ne geresnė situacija yra su mokesčiais. Kaip teigė Ilchomas, tikėtis, kad migrantai mokės mokesčius, norėdami stabiliau įsitvirtinti darbo rinkoje, buvo tiesiog naivu. „Jie atvažiavo ne mokesčių mokėti, o pinigų uždirbti. Dauguma nieko nedeklaravo ir nedeklaruos, nes tai neatitinka jų pagrindinio tikslo – bet kokiais būdais uždirbti sumą, kuri namie būtų laikoma pakankamai didele“, – aiškino vyras.

Jis taip pat pridūrė, kad dabar dėl smulkių nusižengimų galbūt kiek nustebinti lietuviai neįvertina visai nelinksmos perspektyvos – čia ilgesniam laikui užsilikę migrantai ne tik toliau vengs mokėti mokesčius, bet dalis jų neišvengiamai ims burtis ir tai reiškia du dalykus – atsiras etninis organizuotas nusikalstamumas ir kils gaujų karai. „Tadžikai ims kariauti su kirgizais, šie su kazachais ir taip toliau. Visa tai seniai matome vykstant Rusijoje“, – sakė Ilchomas.

Neintegruotini

Paklaustas, ar galima tokią žmonių grupę integruoti į Lietuvos visuomenę, kauno.diena.lt pašnekovas iš karto atsako, kad absoliučios daugumos – tikrai ne. „Nuo pat mūsų pabėgėlių bendruomenės atsiradimo Lietuvoje, mes labai stengėmės ir toliau stengiamės mokytis, ką reiškia gyventi šioje šalyje, kaip pritapti. Ekonominiams migrantams, apie kuriuos dabar kalbame, jokia integracija visiškai nerūpi, kaip nerūpi ir mūsų bendruomenės mėginimai jiems patarti ir padėti šiuo klausimu. Kaip jau minėjau, jų tikslas vienas – gauti pinigų ir dingti. Daugelis čia jau vyksta žinodami, kad už savo nešvarius darbelius bus deportuoti ir stengiasi negaišti ir iki to laiko įsidėti į kišenę kuo daugiau“, – tiesiai rėžė Ilchomas.

Maža to, jis atkreipė dėmesį į kitą didelę grėsmę – radikalizacija ir terorizmas. Pirmiausia vyras pabrėžė tiek pabėgėlių, tiek darbo migrantų tarpe paplitusias chroniškas psichologines problemas. Būdami visiškai svetimoje jiems šalyje, toli nuo artimųjų, žmonės kenčia psichologiškai ir jei bendruomenės nariai sulaukia tautiečių dėmesio ir pagalbos, tai vienišiai, kurių šiandien jau yra absoliuti dauguma, „nutrūkę“ gali padaryti bet ką. „Jei tikėti tuo, ką sako žiniasklaida, taip ir nutiko išeivio iš Saudo Arabijos atveju, kai žmogus faktiškai išėjo iš proto ir su mašina įlėkė į minią Magdeburgo kalėdinėje mugėje“, – svarstė pašnekovas.

Islamiškos radikalizacijos pavojus, jo nuomone, taip pat visiškai realus. Net jei apskritai Vidurio Azijos šalių gyventojai nėra linkę į radikalų Islamą, Ilchomdžonas teigia, kad kitų Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad jose gausiau susibūrus migrantams, juos greitai ima lankyti pamokslininkai – radikalai iš Vidurio Rytų, skatinantys jungtis prie teroristinių grupuočių.

Apibendrindamas, Ilchomas stebėjosi dabartine Lietuvos migracijos politika, pažymėdamas, kad pats nesupranta nei masinės migracijos leidimo iš Vidurio Azijos, nei iš Gudijos, kuri faktiškai yra šalis agresorė tiek Ukrainos, tiek Lietuvos atžvilgiu.

„Todėl lietuviams noriu labai aiškiai pasakyti vieną dalyką: jūs įsileidžiate ne darbo jėgą ir juo labiau nesprendžiate demografinių problemų – jūs atsivežate grėsmę nacionaliniam saugumui“, – reziumavo portalo pašnekovas.

Vytautas Sinica/BNS nuotr.

Žadintuvo skambutis

Vienintele partija, akcentavusia masinės migracijos problemą Seimo rinkimų metu, buvo „Nacionalis susivienijimas“. Vienintelis jos narys patekęs į Seimą – Vytautas Sinica – subūrė parlamentinę grupę „Prieš masinę migraciją“. Gali skambėti paradoksliai, bet apie šią grupę išgirdęs pabėgėlis Ilchomas davė vienareikšmišką komentarą: „labai gerai“.

Ilchomo poziciją komentavęs V. Sinica pripažino buvęs kiek nustebintas: „Reikia padėkoti tadžikų bendruomenės pirmininkui už pilietinę drąsą taip atvirai išsakant tokią kai kam nepatogią poziciją. Kartu tai priminimas, kad būtina skirti iš tiesų pabėgusius nuo persekiojimo savo šalyse asmenis nuo darbo migrantų ar apsimetančių pabėgėliais asmenų“.

Reikia padėkoti tadžikų bendruomenės pirmininkui už pilietinę drąsą taip atvirai išsakant tokią kai kam nepatogią poziciją.

Politikas pažymėjo, kad kiekvieno atvykėlio situacija yra unikali, tačiau anot jo, aišku viena – Lietuva negali sau leisti priimti tokio didelio skaičiaus asmenų ne tik iš islamiškų šalių, bet iš užsienio apskritai.

„Nelaimei, šiandien būtent tai ir daroma – per pastarąją Vyriausybės kadenciją užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 58 tūkstančių iki maždaug 230 tūkstančių ir tik mažoji dalis jų yra pabėgėliai iš Ukrainos. Atsivežama po 60 tūkstančių per metus, pernai teiktasi sumažinti iki 40 tūkstančių per metus. Ši masinė imigracija siekia sovietinės kolonizacijos mastus“, – portalui kauno.diena.lt sakė V. Sinica.

Jis pabrėžė, kad tai yra grėsmė tiek dirbantiems Lietuvos piliečiams, iš kurių atima darbo vietas ir numuša darbo užmokestį, tiek ir valstybės tautiniam identitetui bei nacionaliniam saugumui, nes daugiausiai migrantų – iš priešiškos Gudijos.

„Tadžikų bendruomenės liudijimas mums turėtų tarnauti kaip žadintuvo skambutis, jog privalome tai sustabdyti“, – sakė politikas.