„Lietuvos Konstitucija garantuoja pamatines žmogaus teises ir laisves - tarp jų žodžio ir kūrybos laisvę. Šios teisės garantuojamos visiems. Dabar susiklostė situacija, kai atskiri asmenys ir visuomeninės organizacijos bando panaudoti politinius valstybės svertus, siekdamos įtvirtinti savo nuomonės pranašumą. Pasitelkiami Seimo nariai, Seime veikianti taryba, siekiant sistemiškai susidoroti su neįtikusiu literatūros kūriniu ir autoriumi. Būtent šis situacijos politizavimas ir kelia nerimą. Kai metus kaltinimus Mariui Ivaškevičiui šmeižtu kreipiamasi ne į teismą, o į Seimo narius, siekiant politinio spaudimo, tai pakerta pačius demokratinės visuomenės pagrindus“, - teigiama Lietuvos nacionalinio dramos teatro pranešime.

„Gyvename jaunoje valstybėje, kuri išgyveno ne vieną okupaciją ir diktatūrinį režimą. Gerai žinome, ką reiškia cenzūra. Tai mūsų praeitis. Šiuo metu esame karo grėsmės akivaizdoje ir tuo bandoma pasinaudoti paskelbiant tam tikras temas neliečiamomis ir nediskutuotinomis. Tačiau kiekviena apribota laisvė mąstyti, reikšti savo nuomonę ir kurti stabdo mūsų visuomenės ir valstybės augimą, gebėjimą atsispirti grėsmėms - išorės ir vidaus. Tik laisvė šalies viduje garantuoja laisvę nuo išorės priešų ir nedraugų.

Ar menininkas nusipelnė aukščiausio valstybės apdovanojimo kultūros ir meno srityje, sprendžia ne politikai ir ne prokuratūra.

Vadovaujamės Europos vertybėmis, kurios neleidžia politikams primesti visuomenei sprendimų, kurie nepriklauso jų kompetencijoms. Ar menininkas nusipelnė aukščiausio valstybės apdovanojimo kultūros ir meno srityje, sprendžia ne politikai ir ne prokuratūra. Tikime, kad mūsų valstybė atlaikys šį laisvės ir demokratijos išbandymą“, - pažymima išsakytoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro pozicijoje, kurią pasirašo teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis.

ELTA primena, kad nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koalicinės tarybos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai yra išplatinę pareiškimą, kuriame reiškė pasipiktinimą 2018 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimo komisijos nutarimu „premiją skirti pagarsėjusiam partizanų ir jų vadų niekintojui, besityčiojančiam iš Lietuvos istorijos bei kalbos“.

Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovų pareiškimo, „nuodyti žmogų galima ne tik nuodais, bet ir jo sąmonę tokiais tekstais, kaip M. Ivaškevičiaus romanas „Žali“. Vasario 16 dieną Nacionalinės premijos įteikimas rašytojui M. Ivaškevičiui „taptų spjūviu į veidą Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams, laisvės kovotojams, likusiems gyviems partizanams...“

Į nevyriausybinių organizacijų raginimą atšaukti prozininkui M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę kultūros ir meno premiją yra atsakiusi ir Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuri pareiškė įsitikinimą, kad „šalyje, nuosekliai paisančioje demokratijos principų, nepriklausomos komisijos sprendimų neigti, drausti, keisti, kitaip lemti ar koreguoti negali niekas, išskyrus teismą.„

Rašytojų sąjungos valdyba taip pat priminė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę, o žmogaus teisių Lietuvos Respublikoje yra paisoma.