Tuo metu vienas iš naujo LRT įstatymo iniciatorių Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis teigia, kad tai kompromisinis variantas, gerokai sustiprinsiantis LRT tarybos galias.

„Tas įstatymo projektas padaro vieną esminį dalyką – taryba bus daug daug svarbesnė valdant LRT nei buvo iki šiol. Šiandien LRT taryba, nors ir svarbus organas, realiai ji neturi jokių teisių. Jeigu klaustumėte tarybos narių, ką jie žino apie finansus, jie beveik nieko nežino, nes neturi tam įrankių. Pagal naują įstatymą, tie įrankiai atsirastų, ir LRT taryba būtų pagrindinė valdžia“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetas nuotoliniu būdu svarstė L. Meškauskaitės pateiktos ekspertizės išvadas.

Išanalizavusi darbo grupės parengtą naujausią LRT įstatymo redakcijos variantą teisininkė konstatavo, kad jis neturėtų esminės jtakos LRT valdymui, nes siūlomi pakeitimai iš esmės jo nekeičia. Tuo metu projekto iniciatoriai deklaravo siekiantys atnaujinti nacionalinio transliuotojo valdysenos modelj, sudarant galimybę LRT valdysenoje dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams.

„Mano galva, šitas įstatyminis reguliavimas ir valdysena nepriklausomumo per daug neužtikrins“, – per komiteto posėdį sakė L. Meškauskaitė.

Tuo pačiu ji pateikė savo siūlymą, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą sustiprintų tai, kad jos žurnalistų etikos nevertinų Visuomenės informavimo etikos komisija.

Advokatė pateikė Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad Visuomenės informavimo etikos komisija rūpinasi visų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų etika, išskyrus LRT.

LRT darbuotojų etika būtų pavesta rūpintis LRT etikos pareigūnui. Pagal įstatymo projektą, jį konkurso būdu parinktų LRT taryba.

R. Karbauskis BNS sakė, kad šio L. Meškauskaitės siūlymo Seimo Kultūros komitetas nesvarstė.

Jis taip pat abejojo, ar jam galėtų būti pritarta.

„Manau, kad ne. (...)  Tai teisininko požiūris. (...) Aš nematau prasmės apie tai kalbėti, dėl to mes tą klausimą apėjome, nes darbo grupėje niekas tokio klausimo nekėlė“, – sakė komiteto pirmininkas.

R. Karbauskis pabrėžė, kad naują LRT įstatymo redakciją priimti būtina, nes dabar galiojanti yra pasenusi.

„Ten net nėra žodžio „internetas“, – sakė parlamentaras.

Jis pripažino, kad norėtų, jog nacionalinio transliuotojo valdymo modelis būtų labiau keičiamas.

„Mūsų pasiūlymas buvo dėl valdybos formavimo, bet mes nuo jo atsitraukėme, nes buvo aišku, kad dėl šito Seime kils pilietinis karas“, – teigė R. Karbauskis.

„Kam rengti įstatymą, kuris nebus priimtas? Ieškojome kompromisų ir juos radome“, – sakė jis.

R. Karbauskis tvirtino, kad priėmus naują LRT įstatymo redakciją mažėtų įstaigos generalinio direktoriaus galios ir didėtų tarybos įtaka.

Nors LRT tarybos formavimo principas lieka toks pats, kaip dabar galiojantis, jai siūloma suteikti funkciją steigti nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos, Turinio ir kitus komitetus, darbo grupes, skirti jų pirmininkus, tvirtinti narius, nustatyti jų darbo reglamentus.

Naujoje redakcijoje siūloma dar viena naujovė – LRT etikos pareigūnas, kuris prižiūrėtų, kaip nacionalinio transliuotojo žurnalistai, laidų kūrėjai laikosi etikos kodekso reikalavimų, nagrinėtų skundus.

Nauja LRT įstatymo redakcija pradėta rengti atlikus parlamentinį tyrimą dėl nacionalinio transliuotojo ūkinės, finansinės veiklos. Pirminės „valstiečių“ pataisos siūlė, kad naujai steigiama LRT valdyba būtų atsakinga už visos institucijos valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą. Valdyba taip pat turėjo prižiūrėti LRT generalinio direktoriaus veiklą, siūlyti atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarautų įstatymams, LRT tarybos sprendimams. Buvo numatyta, kad tarybos ir valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

Pirmoji įstatymo redakcija sulaukė daug kritinių pastabų ir Seime, ir Vyriausybėje, ir žurnalistų bendruomenėje.

Sudaryta darbo grupė parengė antrąjį projekto variantą, jį ir vertino L. Meškauskaikė.