Tėvai suprato, kas yra siaubas ir tikroji laimė: dukrą išgelbėjo Santaros klinikų gydytojai Pereiti į pagrindinį turinį

Tėvai suprato, kas yra siaubas ir tikroji laimė: dukrą išgelbėjo Santaros klinikų gydytojai

2025-12-08 15:04

Tai istorija apie šeimos gyvenimą pakeitusią naktį ir apie Santaros klinikų neurochirurgų profesionalumą, susitelkimą bei žaibišką reakciją, išgelbėjusią keturiolikmetės Karinos gyvybę.

Karina su mama ir broliu Dr. A. Preikšaitis operacinėje Ugnius Kšanas

Iki tol buvusi visiškai sveika Karina vieną naktį atsidūrė ant gyvybės ir mirties ribos. Tai istorija apie gydytojų profesionalų darbą, virtusį stebuklu: pacientė šiandien jau vaikšto, kalba, skaito ir net bando šokti.

Mamos akimis: naktis, kuri viską pakeitė

Iki tos lemtingos nakties Karina buvo visiškai sveika mergaitė – niekada nesiskundė, gyveno įprastą paauglės gyvenimą. Tačiau vieną naktį viskas apsivertė. Staiga mergaitei labai suskaudo galvą, ji nuėjo į virtuvę ieškoti vaistų – ir ten sukniubo.

Buvo gili naktis, apie ketvirta valanda ryto. Tėvai išgirdo bildesį ir, nuskubėję į virtuvę, pamatė vaizdą, kuris persekios visą gyvenimą: jų dukra buvo be sąmonės, kūną tampė stiprūs traukuliai. 

Su jauduliu balse mama prisimena tas pirmąsias valandas: „Matyti savo vaiką tokios būklės – neapsakoma kančia. Nežmoniškai išsigandome. Iškart iškvietėme greitąją pagalbą, kuri dukrą nugabeno į Santaros klinikas, – pasakoja mama Žaneta. – Mane pasodino prie operacinės ir pasakė: „Teks laukti.“ Atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Vienintelė mintis, kuri sukosi galvoje – kad tik ji išgyventų. Sėdėjau, laukiau ir vis sau kartojau: kad tik išgyventų… Niekas kitas nebebuvo svarbu.“

Mama neatsimena, kiek laiko praėjo, kai iš operacinės išėjo neurochirurgas Ugnius Kšanas. Moteris pasakoja, kad pokalbis prasidėjo iš karto – tiesiai, be užuolankų, bet su didžiule pagarba ir žmogišku jautrumu: „Jis atėjo ką tik po labai sudėtingos operacijos, bet kantriai, nuosekliai ir išsamiai viską paaiškino. Pasakė, kad Karina buvo atgabenta itin sunkios būklės – pagal skalę, kur 3 balai jau reiškia mirtį, ji buvo 4 balų. Papasakojo, ką padarė operacijos metu: sustabdė kraujavimą, sutvarkė pažeistas kraujagysles. Paaiškino ir tai, jog smegenys patyrė didelę traumą, prognozuoti, kas bus toliau, labai sunku, dabar svarbiausia – laukti.“ 

Tą akimirką, kaip sako mama, svarbiausia buvo viena žinia – dukra gyva! Visa kita atrodė nebe taip svarbu.

Kai Kariną perkėlė į Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrių, tėvams leista būti šalia: „Tai padėjo ištverti sunkiausias valandas ir dienas. Kai nematai savo vaiko, atrodo, kad nepavyks ištverti nežinios. O mums leido būti kartu su ja. Maža to, gydytojai ir kitas personalas buvo labai dėmesingi ir supratingi: aiškino kiekvieną niuansą, nors medicininius dalykus suvokti buvo labai sunku. Jie buvo be galo kantrūs, viską kartojo, palaikė. Ir svarbiausia – kartu džiaugėsi kiekvienu menkiausiu pagerėjimu: kai dukra pirmą kartą pajudino ranką, pravėrė akis, pradėjo tarti pirmus žodžius, jie džiaugėsi kartu su mumis! Tai nepaprastas jausmas.“

Gijimo ir stiprėjimo kelias nebuvo lengvas. Tačiau šiandien visa tai atrodo lyg protu nesuvokiamas stebuklas: „Nors liga ištiko mūsų vaiką, mūsų akyse, bet kito žodžio nerandame – tai stebuklas. Ji vėl pradėjo vaikščioti, kalbėti, skaityti, valgyti savarankiškai. Ji jau bando šokti! – su virpančiu balsu kalba mama. – Jos antrasis gimtadienis įvyko Santaros klinikose. Antruoju tėvu vadinsime operavusį gydytoją neurochirurgą, kuris padovanojo galimybę išgyventi ir gyventi toliau.“

Šiandien visa šeima vėl gyvena kartu ir kasdien jaučia begalinį dėkingumą Santaros klinikų personalui, kuris gydė, slaugė ir prižiūrėjo jų beviltiškai susirgusį vaiką. 

„Tai stebuklas, kurį padarė mūsų daktarai“, – sakė mama Žaneta.

Smegenų kraujagyslių patologija: besimptomė būklė, galinti lemti mirtį

Pacientė Karina greitosios pagalbos automobiliu paryčiais buvo atgabenta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių, esantį adresu Santariškių g. 7. Čia būklė stabilizuota, atlikti radiologiniai tyrimai ir nustatyta įgimta arterioveninė malfomacija, medicininėje terminologijoje naudojama santrumpa AVM. Pacientė, lydima intensyviosios terapijos gydytojų, su VUL Santaros klinikų profesionalia transportavimo tarnyba skubiai pervežta į suaugusiųjų operacinę, esančią Neurochirurgijos centre F korpuse (adresas Santariškių g. 2), kurioje pasitiko ir pacientę perėmė operacinė brigada: anesteziologas, neurochirurgas ir operacijoje dalyvavęs pagalbinis personalas. 

„Pacientė atvyko kritiškai sunkios būklės, – sakė gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas. – Buvo konstatuota 4 balų koma, išsiplėtęs vyzdys, klinikiniai smegenų strigimo požymiai, kuriuos lėmė į smegenis ir skilvelių sistemą išsiliejęs kraujas.“ 

Ugnius Kšanas

Pagal Glasgo komos skalę paciento sąmonės ir neurologinė būklė vertinama taip: 15 – sveikas žmogus, koma nuo 8 ir žemiau, 3 balai – konstatuojama mirtis.

Delsti nebuvo galima – kiekviena minutė buvo lemtinga. Siekiant išplėšti vaiką iš mirties nagų, gydymą reikėjo pradėti nedelsiant: Karina buvo skubiai operuota. 

„Operacijos metu pašalintas į smegenis išsiliejęs kraujas ir jo priežastis – arterioveninė įgimta malformacija (AVM)“, – sveikatos būklę ir operacijos būtinybę aiškino gydytojas neurochirurgas U. Kšanas.

Kas yra AVM: mirtinai pavojinga patologija

AVM – tai įgimta kraujagyslių patologija, kuri dažnai nesukelia jokių simptomų. Tačiau ji gali pasireikšti netikėtu, gyvybei grėsmingu plyšimu ir kraujavimu į galvos smegenis. 

„Esant AVM, arterijos jungiasi tiesiogiai su venomis be kapiliarų tinklo. Tokia kraujotaka sukuria didžiulį hemodinaminį krūvį, dėl kurio kraujagyslės gali neatlaikyti ir plyšti“, – medicininę diagnozę aiškino Neurochirurgijos centro vadovas dr. Aidanas Preikšaitis.

Itin sudėtinga operacija ir papildomos procedūros

Pasak gydytojų neurochirurgų, tai buvo ypač sudėtingas ir kompleksinis atvejis. Atlikta kraniotomija (atverta dalis kaukolės, kad gydytojai galėtų pasiekti smegenis ir atlikti gyvybiškai svarbų gydymą), identifikuotos ir eliminuotos patologinės arterijos, maitinančios mazgą, pašalinta pati arterioveninė malfomacija. 

„Iš karto po operacijos pacientei buvo atliktas angiografinis tyrimas, kad intervenciniai radiologai įvertintų, ar operacijos metu kraujagyslinis darinys buvo visiškai pašalintas. Kadangi buvo rastas mažas AVM likutis, teko jį pašalinti, kad gydymas būtų tinkamiausias“, – tolesnius operacinio gydymo žingsnius aiškino dr. A. Preikšaitis.

Dr. A. Preikšaitis operacinėje

Po operacijos Karina buvo gydoma Vaikų anestezijos ir intensyvios terapijos skyriuje, esančiame adresu Santariškių g. 2 – ten kur gydomi vaikai po įgimtų širdies ydų bei ypač sudėtingų galvos smegenų operacijų. 

„Karinai trečią parą implantuotas intrakranijinio slėgio daviklis galvos smegenų kraujotakos autoreguliacijai stebėti. Dešimtą parą ji atgavo sąmonę, o bendradarbiaujant su intervenciniais radiologais ir panaudojant specialius klijus, arterioveninė įgimta malfomacija buvo galutinai „išjungta“ iš smegenų kraujotakos“, – gydymo etapus aiškino gydytojai neurochirurgai.

Moderni technika ir komandos darbas

Operacijos metu buvo naudojama pažangi medicininė technika: neurochirurginis specializuotas mikroskopas su kraujagysliniu režimu, intraoperacinis dopleris, ultragarsas, neuronavigacinė sistema. 

„Dėl ligai gydyti šios būtinos technikos pacientė ir buvo greitai pervežta į operacinę, kurioje ši technika yra, ir sėkmingai operuota. Medikų komanda dirbo kaip puikiai sustyguotas mechanizmas. Rezultatą turime puikų – mergina grįžo į visavertį gyvenimą“, – sakė dr. A. Preikšaitis.

Karina su mama ir broliu

Operacijoje ir tolesniuose gydymo etapuose dalyvavo daugiadalykė medikų komanda, kurią sudarė gydytojai neurochirurgai, intervenciniai radiologai, anesteziologai-reanimatologai, operacinės personalas, slaugytojai – tiek operacinių, tiek skyrių: mergaitę operavo neurochirurgas Ugnius Kšanas, jam asistavo penktų metų rezidentas Gediminas Zolba, o kraujagyslių embolizaciją atliko, gydytojai radiologai-intervenciniai radiologai: Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas dr. Marius Kurminas ir Givi Lengvenis. Anesteziją užtikrino gydytoja anesteziologė Gabija Tomkutė, instrumentavo Vilma Urbanavičienė. Vaikų anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Asta Bliūdžiūtė koordinavo gydymą, o Intensyviosios terapijos tarnybos vadovas Albinas Kalimavičius organizavo pacientės pervežimo logistiką.

Ši istorija – tai ne tik apie sunkią ligą. Tai – apie žmogaus trapumą, apie tėvų viltį, apie gydytojų profesionalumą ir apie stebuklą, kuris šiandien vėl vadinamas gyvenimu. Visas personalas, gydęs ir prižiūrėjęs Kariną, mergaitei linki kuo greičiau sustiprėti ir, sako, labai laukiantys dar kartą ją pamatyti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų