Šventės

Trijų karalių dovanos

Vargu ar rytoj išvysime ant savo namų durų kreida užrašytas raides K+M+B ir po Klaipėdą vaikštinėjančius persirengėlius karalius – Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Tačiau tai nereiškia, jog Trijų karalių šventės prasmė jau išsemta.

Braižė kryžiukus

Katalikų bažnyčios liturgijoje Trijų karalių šventė skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui, kai iš Rytų šalies į Jeruzalę, stebuklingos žvaigždės vedini, atkeliavę trys išminčiai rado kūdikį su motina Marija, jį pagarbino, dovanodami aukso, smilkalų ir miros.

Paprotys sausio 6-ąją katalikų bažnyčioje minimą Trijų karalių arba Apsireiškimo šventę persirengti trimis išminčiais, paskelbusiais Kristaus gimimą ir dovanojusiais jam aukso, smilkalų ir miros, baigia išnykti.

Pasak Etnokultūros centro direktorės Nijolės Šliužinskienės, Mažojoje Lietuvoje iš viso nebuvo tokios tradicijos. Klaipėdoje Trijų karalių šventę su persirengėliais jau dešimt metų puoselėja Žemaičių kultūros draugijos Klaipėdos miesto skyriaus „Žemaičių alkierius“ (vad. Janina Zvonkuvienė).

Paprotį bažnyčioje šventinta kreida užrašyti pirmąsias Trijų karalių vardų raides mini seniausias XVI a. lietuviškų pamokslų rinkinys „Išguldymas evangelijų per visus metus“. XIX a. pradžioje Žemaitijoje mokantieji rašyti ant visų durų rašė karalių inicialus, o beraščiai brėžė kryžiukus.

Pailgėja diena

Persirengėlių karalių vaikštynės ne tik Lietuvos kaimuose, bet ir miestuose buvo savita senovinio kaimynų lankymo su naujamečiais sveikinimais ir geros kloties linkėjimais tradicija. Šeimininkai karalius kviesdavo prie stalo ir vaišindavo. Karaliai būdavo pasidabinę aukštomis blizgančiomis popierinėmis karūnomis, apsisiautę baltomis skraistėmis. Etnokultūros tyrinėtoja Angelė Vyšniauskaitė knygoje „Mūsų metai ir šventės“ rašo, jog XX a. karaliai dažniausiai turėdavo vietos parapijos klebono, kai kur ir savivaldybės išduotus pažymėjimus, liudijančius, kad jie nėra apgavikai.

Klaipėdos Etnokultūros centro darbuotoja Loreta Balsienė pasakojo, jog senovėje, kai dar nebuvo laikrodžių ir laiką žmonės matavo pagal saulę, pastebėjo: nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio pėdą. Vadinasi, saulė sugrįžta. Iki šiolei per Tris karalius nupuošiame eglutę.

Smilkalai madingi

Dabar net maisto parduotuvėse galime nusipirkti itin išpopuliarėjusių smilkalų. Gal tik miros sunkiau aptiktume. Simbolių žodyne rašoma, jog mira – derva, gaunama iš įvairių rūšių kvapių augalų. Dėl aromato ir gydomojo poveikio indų, Rytų tautų, žydų ir krikščionių kultuose mira buvo svarbi. Dėl kartumo, gydomųjų savybių ir naudojimo lavonams balzamuoti ji dažnai simboliškai siejama su Kristaus kančiomis ir mirtimi, taip pat su tikinčių krikščionių atgaila ir askeze.

Smilkalai kulto reikmėms naudojami daugelyje tautų. Kylantys smilkalų dūmai alegoriškai reiškia kylančias į dangų maldas, kvapas turįs nuvaryti piktąsias jėgas. Ankstyvojoje krikščionybėje smilkalai buvo naudojami per laidotuves, vėliau – per liturgines apeigas.

Dabar smilkalus tapo populiaru dovanoti įvairiomis progomis. Pasak parduotuvės „Mažoji Indija“ pardavėjos Elnaros, nuo 1 iki 20 Lt kainuojantys indiški smilkalai buvo itin paklausūs prieš Kalėdas – dėl egzotikos ir nedidelės kainos. Anot etnologų, lietuviams nebuvo būdingas namų smilkymas. Tačiau bažnyčios smilkomos nuo pat krikščionybės atsiradimo pradžios.

Auksas nuo seno laikomas tauriausiu metalu, reiškiančiu pastovumą, amžinumą. Dėl savo spalvos tapatinamas su ugnimi ir saule. Krikščioniškoje simbolikoje tai aukščiausios dorybės – meilės - simbolis. Sovietmečiu auksas netgi buvo tapęs savotiška valiuta. Gausybė aukso dirbinių parduotuvių byloja, jog lietuviai iki šiolei labai jautrūs aukso spindesiui.

Buvo viena šventė

Pasak teologijos mokslų daktaro Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebono Vlado Gedgaudo, pačioje krikščionybės pradžioje Trys karaliai ir Kalėdos buvo viena šventė. Rytuose – sausio 6 d., o Vakaruose – gruodžio 25 d. ir simbolizavo Kristaus apsireiškimą žmonėms. Galutinai šios šventės atsiskyrė IV a. pabaigoje. Stačiatikiai Kalėdas iki šiolei tebešvenčia sausio 6-ąją.

Vakarų bažnyčioje Viešpaties apsireiškimo šventė įgavo kiek kitą prasmę, minėdama Jėzaus apsireiškimą pagonių pasauliui. Ji mini išminčių atvykimą, skelbdama, jog Jėzus apsireiškė visoms tautoms ir kiekvienas gali tai patirti. Trijų karalių šventėje svarbūs du aspektai: Dievo apsireiškimas visai žmonijai ir žmonijos ėjimas link Viešpaties. Todėl, anot kunigo V.Gedgaudo, Trijų karalių šventė aktuali ir šioms dienoms.

Dovanoja meilę

„Išminčių dovanos turi gilią prasmę. Auksas – tai matomas turtas, vaizduojantis tai, ką žmogus turi; smilkalai – neregimi kaip Dievas, išreiškiantys tai, ko žmogus trokšta; mira – žaizdas gydantis, nuo gedimo apsaugantis tepalas parodo tai, kas žmogus yra. Jam būdingas karališkumas, dieviškumas ir mirtingumas. Tiek išminčiai, tiek kiekvienas tikintysis gali atskleisti Dievui savo turtus, troškimus, nepriteklius. Dievas gimsta žmoguje ir žmogus Dievuje“, - dovanų prasmę aiškino Kristaus Karaliaus parapijos klebonas.

Jo teigimu, dovanojimas reiškia meilės ryšį - aš dovanoju save. Tai apčiuopiamas būdas išreikšti tai, ką žmonės jaučia vieni kitiems. Trijų karalių šventėje atsispindi meilės ryšio tarp Dievo ir žmogaus prasmingumas. Trijų karalių šventė primena Dievo paieškas. Tuo pat metu sveikinama su Naujaisiais metais, prisimenant krikščionišką pareigą – priimti keliauninką.

Bažnyčia skatina

Trijų karalių persirengimas ir vaikščiojimas, pasak kunigo V.Gedgaudo, įvairiai interpretuojamas, tačiau labai graži tradicija. Bažnyčia ją skatina. Tačiau iniciatyva puoselėti šią tradiciją priklauso nuo žmonių, nes Trijų karalių vaikščiojimas visada buvo liaudiško pamaldumo ženklas. „Kiekvienas žmogus yra kviestas ieškoti Dievo, kiekvienas yra kviestas ką nors dovanoti – daiktą, bendravimą, buvimą kartu. Savo dovanas Kristui Trys karaliai teikė su tikėjimu. Tos dovanos išreiškė visą žmogų – ką jis turi, ko jis trokšta ir kas jis yra – visa tai jis dovanoja Dievui. Ir Dievas dovanoja tai, ko žmogui reikia. Tokia tikėjimo išraiška. Gal kiek užmiršta dovanojimo prasmė, Dievo ieškojimas, į kurį yra kviestas kiekvienas žmogus. Kai žmonės vienas kitam dovanoja dovanas– pasitiki vienas kitu, myli vienas kitą. Tai labai aktuali šventė, nors galbūt nėra labai akcentuota“,- sakė Kristaus Karaliaus parapijos klebonas V.Gedgaudas.