„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad taip klausimą siekiama užvilkinti, o VMVT vadovę ji kaltino kalbant „kiaulininkų lobistų žodžiais“.

A. Mikalauskienė pripažino, kad teoriškai savo parašu galėtų vienašališkai pakeisti paršelių kastravimo tvarką, tačiau, pasak jos, reikia diskutuoti su suinteresuotomis grupėmis.

„Jeigu būtų tik vieno asmens parašas, aš neįsivaizduoju kaip teisinėje valstybėje tai galėtų atrodyti. Žemės ūkio politiką formuoja Vyriausybė, gyvūnų gerovės politiką formuoja Žemės ūkio ministerija. Su problema, kurią kelia „Tuščių narvų“ organizatoriai, susijusios tokios visuomenės grupės kaip augintojai, perdirbėjai, prekybininkai, galų gale yra ir patys vartotojai. Todėl labai svarbu išgirsti ir jų nuomonę, jų poziciją, ką mes ir darome“, – LRT radijui trečiaidenį sakė A. Mikalauskienė.

„Tai nėra tik vieno asmens parašo klausimas“, – teigė VMVT vadovė.

A. Mikalauskienės teigimu, pakeitimams turėtų pasirengti ūkiai, reikalingas visuomenės informavimas, dėl pasikeitusios tvarkos brangtų ir produkcija. Pasak jos, Lietuvoje galiojanti paršelių kastravimo be nuskausminamųjų tvarka galioja ir 18–20 Europos Sąjungos (ES) šalių, o kiekviena alternatyva turi „pliusų ir minusų“.

Tai nėra tik vieno asmens parašo klausimas.

VMVT direktorė sako, kad rudenį planuojamoje sudaryti darbo grupėje dalyvautų mokslininkai bei suinteresuotų grupių atstovai: „Nes reikia spręsti klausimą ne tik dėl kuiliukų kastravimo, bet ir gyvūnų gerovės“.

„Tuščių narvų“ vadovė G. Vaitkevičiūtė teigia, kad darbo grupė tik išplėstų klausimą, o tai esą rodo nenorą spręsti klausimą ir siekį jį užvilkinti.

„Ne tik darbo grupę kuriam kažkada, bet ir išplečiam klausimą. Čia yra tipinis dalykas, ką daro lobistai,  kai jie bando padaryti, kad Seime nebūtų priimtas kažkoks įstatymas, tai pirmiausia jie sako kurkim darbo grupę ir išplėskim klausimą. (...) Taip dalykai yra niekada nepadaromi“, – LRT radijui sakė G. Vaitkevičiūtė.-

„Panašu, kad ji yra tik tam kad kvailintų visuomenę ir vilkintų viską, kas yra vilkinama ir taip ilgai“, – pridūrė „Tuščių narvų“ vadovė.

VMVT vadovė A. Mikalauskienė sako, kad „Tuščių narvų“ protestai yra „agresyvūs vieno asmens šantažo, spaudimo arba puolimo būdai.

Nevyriausybininkai šiemet jau buvo surengę keletą protestų prieš paršelių kastraciją be nuskausminamųjų.

Kastracija be nuskausminimo dažniausiai atliekama siekiant išvengti nepageidaujamo paršelių elgesio, pagerinti mėsos kokybę ir sumažinti specifinio kvapo tikimybę. Nors ES gyvūnų gerovės direktyvoje leidžiama tokia išimtis, vis dėlto augantis visuomenės sąmoningumas bei Europos Komisija skatina ieškoti tinkamesnių alternatyvių metodų.