Varšuvos ir Vilniaus santykiai pastaruoju metu buvo įtempti. Ar pagrįstai? VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas  (VU TSPMI) kartu su Lenkijos Viešųjų reikalų institutu ir BronisBawo Geremeko fondu balandžio 25 dieną rengia diskusiją „Lenkų ir lietuvių santykiai: tiesa, prasimanymai, interpretacijos“. Tądien pristatomas Lietuvoje ir Lenkijoje atliktas tyrimas, padėjęs nustatyti, ką lietuviai ir lenkai mano vieni apie kitus. Įžangos žodį pakviestas tarti Prezidentas Valdas Adamkus.

Tyrimas atskleidė naujų požiūrio į kaimyninę šalį aspektų, informacijos spragų, paneigė kai kuriuos egzistuojančius mitus bei atskleidė vyraujančių nuostatų priežastis. Diskutuoti renkasi Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, politologai, žurnalistai, istorikai, kurie aptarinėja tyrime išryškėjusias visuomenės nuostatas kaimyninės šalies atžvilgiu.

„Lietuvoje aštriai aptariami pavardžių rašybos, gatvių pavadinimų, egzaminų tvarkos, lietuviškų mokyklų Lenkijoje ir kiti klausimai, kurie iškyla į aukščiausią valstybinį lygmenį. Tačiau tyrimas rodo, kad didžioji dauguma lenkų (68 %) ir lietuvių (70 %) mano, kad Lenkija ir Lietuva turėtų siekti bendradarbiavimo ir kompromisų, nes taip tinkamiausiai būtų ginami nacionaliniai interesai. Nors spręstinų klausimų iš tiesų yra, tačiau abipusė gyventojų nuomonė apie kaimyninę šalį ir jos gyventojus nėra tokia prasta, kaip galima būtų spręsti iš pastaraisiais metais pasigirstančių kai kurių politikų pasisakymų“, - sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Lenkijoje vykusiame tyrimo pristatyme viešėjęs ir Vilniuje vyksiančioje diskusijoje dalyvausiantis Prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad Lenkija tampa Vidurio ir Rytų Europos regiono lydere, todėl suprantamos jos ambicijos prisijungti prie didelių ir įtakingų valstybių klubo. Bet Lenkijos lyderystė regione nebus tikra neturint gerų santykių su Lietuva.

„Tyrimas rodo, kad abiejų šalių visuomenės atsiriboja nuo ginčų politiniu lygmeniu, tačiau kai kurie signalai gali kelti nerimą“, - sako Lenkijos Viešųjų reikalų instituto prezidentas ir vienas ataskaitos autorių Jacekas Kucharczykas.

Nors beveik pusė (44 %) lenkų jaučia simpatiją lietuviams, simpatiją lenkams deklaruoja tik kas ketvirtas lietuvis. Beveik pusės abiejų šalių gyventojų požiūris į kaimyninę tautą neutralus.

Be to, lenkai nedaug težino apie Lietuvą, neretam sunku ją parodyti žemėlapyje. Daugiau nei 90 proc. iš jų niekad nebuvo Lietuvoje, o pagrindinis jų žinių šaltinis apie šią šalį yra mokykla. Todėl nenuostabu, kad Lietuva lenkams asocijuojasi daugiausia su Adomu Mickevičiumi ir „Ponu Tadu“ (27 % asociacijų). Tai rodo, kad abiejų tautų santykiuose dar reikia daug nuveikti.

Politinius Varšuvos ir Vilniaus santykius labiausiai veikia Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisių problema. Lietuvos lenkai nėra vienminčiai klausimu, ar jų teisių Lietuvoje paisoma. 44 % yra įsitikinę, kad jų teisės gerbiamos, 16 % šiuo klausimu neapsisprendę, o 40 % mano, jog nepaisoma.

„Galima daryti prielaidą, kad daugiau nei pusė Lietuvos lenkų nesijaučia diskriminuojami, - į tokią nuomonę turi būti atsižvelgiamaLenkijoje , - sako vienas iš ataskaitos autorių Aleksandras Fuksiewiczius. - Žinoma, šie duomenys neatleidžia Lietuvos valdžios nuo pareigos domėtis tautinių mažumų poreikiais. Juk kas penktas Lietuvos lenkas tvirtina, kad asmeniškai susidūrė su diskriminacija.“

Tyrimas parodė ir teigiamų dalykų. Lietuvoje labai gerai vertinami lenkų produktai - lietuviai juos laiko patraukliais (68 %) ir pigiais (87 %). Dauguma lenkų (62 %) ir lietuvių (55 %) mano, kad jie yra panašūs vieni į kitus.