Lietuviai tvirtina esantys geriausiai Europoje informuoti apie Europos Parlamentą (EP) ir norėtų stiprinti jo vaidmenį, parodė Europos Sąjungos (ES) šalyse atlikta Eurobarometro apklausa.

52 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jie jaučiasi gerai informuoti apie EP – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje, čia bendras teigiamai atsakiusių į šį klausimą vidurkis siekia 30 procentų.

Net 75 proc. lietuvių teigė pastaruoju metu ką nors girdėję ar skaitę žiniasklaidoje apie EP (ES vidurkis – 58 proc.). Nuo 2013-ųjų vasaros šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 14 proc. punktų.

Mažiausiai respondentų, nurodžiusių, kad informacijos apie EP veiklą jiems pakanka, buvo Prancūzijoje (19 proc.). Prasčiausiai informuoti apie EP kartu su prancūzais jaučiasi Ispanijos bei Švedijos piliečiai - šiose šalyse neturintys pakankamai informacijos apie minėtą europinę instituciją nurodė aštuoni iš dešimties respondentų.

Lietuviai taip pat šiek tiek geriau, nei visi europiečiai, vertino ir pačią EP veiklą - tokių Lietuvoje buvo 33 proc., o visoje ES - 30 procentų. Taip pat 55 proc. lietuvių EP veiklą įvertinano neutraliai (ES vidurkis - 43 proc.) ir tik 10 proc. - neigiamai (ES - 23 proc.).

Labiausiai EP įvaizdis per metus pagerėjo Ispanijoje (10-čia proc. punktų iki 29 proc.), Švedijoje (9 proc. punktais, iki 34 proc.), Kipre (8 proc. punktais, iki 34 proc.). Taip pat 6 proc. punktais EP įvaizdis per metus pagerėjo kaimyninėje Latvijoje, tačiau jis nesiekia ES vidurkio ir sudaro 25 procentus.

Objektyvios Lietuvos gyventojų žinios apie EP taip pat neblogos: 60 proc. lietuvių žino, kad europarlamentarai posėdžiauja pagal partinę priklausomybę, o ne pagal kilmės valstybes (ES vidurkis – 48 proc.). Kita vertus, 48 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad EP sprendimai priimami pagal europarlamentarų kilmės šalių interesus, o 37 proc. – kad jie priimami pagal partinę priklausomybę (ES vidurkis – atitinkamai 38 ir 40 proc.).

Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai mano, kad svarbiausios europinės tapatybės dalys yra demokratijos ir laisvės vertybės bei bendra valiuta. Ekonomikos sėkmę lietuviai laiko svarbesne europinės tapatybės dalimi negu vidutinis europietis. Palyginti su ES vidurkiu, lietuviai labiau norėtų, kad EP kovotų su skurdu ir socialine atskirtimi, koordinuotų ekonominę, biudžeto ir mokesčių politiką, stiprintų saugumą ir gynybą, taip pat užtikrintų energetinę nepriklausomybę. Tuo metu kovą su terorizmu, klimato kaita, bendrą imigracijos politiką, lyčių lygybės, kultūrų dialogo bei mažumų apsaugos klausimus lietuviai laiko mažiau svarbiais aspektais negu vidutinis europietis.

Apklausa vykdyta 2014 metų lapkričio 29 - gruodžio 29, iš viso apklausta 27 tūkst. 801 respondentas iš visų 28 ES valstybių.