Jis pastatytas Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke.

Pasak Ukmergės savivaldybės, šį parką įkūrė ir vietą paminklui numatė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, jo idėją pagerbti tarpukario ministrus įgyvendino savivaldybė, Ukmergės kraštotyros muziejus ir iniciatyvinė grupė „Atmintis“.

Memorialo atidengimo ceremonijoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad juo įamžinti 18 Lietuvos ministrų kabineto narių, nužudytų 1941–1942 metais, yra tik maža dalis Lietuvos kultūrinio ir politinio branduolio, sunaikinto sovietmečio okupacijos metais.

„Memoriale įamžinti asmenys buvo sovietų represuoti, įkalinti ir šaltakraujiškai sušaudyti. Tik todėl, kad kūrė valstybės pamatus, norėjo gyventi nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje. Šie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu rūpinęsi asmenys yra tik maža dalis Lietuvos kultūrinio ir politinio branduolio, sunaikinto sovietmečio okupacijos metais. Mūsų pareiga užtikrinti, kad nepriklausomą Lietuvą kūrę, už jos laisvę kovoję asmenys išliktų ne tik mūsų, bet ir ateities kartų atmintyje“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Iš šlifuoto juodo granito pagaminti 18 paminklų iškilo parke šalia ten esančio vandens telkinio. Maždaug metro aukščio kryžiai išdėstyti lanku – kad sudarytų ministrų kabineto įvaizdį. Be kryžių memorialą formuoja ir kiti architektūriniai elementai: centrinė plokštė „In memoriam“, foninė lanko formos betoninė sienelė, centrinis ir lanko formos takas.

Kiekvienas memorialo paminklas ministrui turi specialią hologramą, ji leis turintiesiems išmaniuosius telefonus perskaityti išsamiai visą informaciją apie įamžintą žmogų keliomis kalbomis, pažymi savivaldybė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, daugiausia 1941–1942 metais nužudytų Lietuvos ministrų kabineto narių buvo sušaudyta ir palaidota masinėse kapavietėse Sverdlovsko (dabartinio Jekaterinburgo) srityje Rusijoje. Atidarytame memoriale buvo iškilmingai palaidotos dvi kapsulės su žeme iš masinių kapaviečių Jekaterinburge ir Pamaskvėje.

Šis edukacinis istorinės atminties projektas įtrauktas į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, jo globėjas – premjeras Saulius Skvernelis.

Idėjas įamžinti represuotus tarpukario ministrus taip pat plėtoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRC). Buvo svarstyta, kad nužudytų bei tremtyje ir kalėjimuose mirusių tarpukario ministrų atminimas galėtų būti įamžintas prie Vyriausybės rūmų Vilniuje, tačiau tam pasipriešino pati Vyriausybė.

Įšalus įdėjai dėl tarpukario ministrų atminimo įamžinimo Vilniuje, jiems skirtas paminklas, inicijuotas LGGRC, baigiamas Kaune. LGGRC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė BNS sakė, kad paminklas Kaune, netoli Karo muziejaus, turėtų būti atidengtas šį rudenį.

„Kaune jau baigtas paminklas, ten tik reikia pakeisti trinkeles, savivaldybė tam jau irgi davė leidimą. (...) Mūsų skulptorius padarė kuklią plokštę, joje nurodyta, kas čia yra ir pavardės. Rugsėjis labai prisotintas renginių, mes nenorime užšokti kažkam prieš akis, tai gal atidengimas bus spalio pradžioje“, – teigė ji.

Dar prieš pusmetį paskelbta, kad LGGRC siekis Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, įamžinti nužudytų bei tremtyje ir kalėjimuose mirusių tarpukario ministrų atminimą sulaukė kliūčių iš pačios Vyriausybės. Premjeras S. Skvernelis tuomet aiškino, kad abejonių kelia idėja atminimo lentas kloti ant grindinio, nes tada per jas vaikščiotų žmonės, be to, Vyriausybės vadovas išsakė abejonių, ar ministrų atminimą reikia įamžinti būtent prie šio pastato, statyto kaip Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto rūmai, iš kurio dabartinė Vyriausybė apskritai svarsto išsikelti.