Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad jo siūlyta, bet numarinta idėja ministeriją perkelti į Kauną ateityje bus įgyvendinta. Tačiau dabartinio ministro komandai tai kelia juoką.

„Jūs juokaujat?“

Ketinimas decentralizuoti ministerijas dalį jų perkeliant į kitus miestus buvo įrašytas ankstesnės kadencijos Vyriausybės programoje. Pagrindinis idėjos šalininkas, tuomet Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) vadovavęs K.Starkevičius, brandino planą pirmiausia perkelti būtent šią ministeriją į Kauną.

Motyvuota tuo, kad laikinojoje sostinėje susibūrę žemės ūkio srities specialistus ruošiantys universitetai, o Vilnius ir taip „dūsta nuo spūsčių“. Be to, remtasi kitų šalių patirtimi, esą rodančia, kad žemės ūkio reikalus tvarkančių ministerijų iškėlimas iš sostinių teigiamai atsiliepia pačių ministerijų darbo kokybei ir pagyvina priimančių miestų gyvenimą.

Tačiau idėja palaikymo nesulaukė. Tam priešinosi ir ministerijos darbuotojai, kuriems perspektyva važinėti į Kauną nepasirodė patraukli, ir tuometė opozicija.

Dabartinio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos atstovei spaudai klausimas, ar neketinama vėl svarstyti ministerijų decentralizacijos plano, pasirodė juokingas.

„Jūs juokaujat su tokiais klausimais? Tai absurdas“, – išrėžė Ramunė Visockytė.

Pasiteiravus, ar šiuo klausimu ministro aplinkoje apskritai buvo diskutuota, R.Visockytė atsakė, kad „kažkada pajuokavom“, tačiau apie idėjos įgyvendinimą esą „negali būti nė kalbos, nes tai neracionalu“, o K.Starkevičiui mintis perkelti ministeriją esą kilo dėl to, kad „jis galbūt nenorėjo iš Kauno važinėti į Vilnių“.

Rėmėsi skandinavų pavyzdžiu

Buvęs ministras, dabar Seimo Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius K.Starkevičius sako ir dabar tikintis idėjos racionalumu bei neabejojantis, kad anksčiau ar vėliau ministerijos bus išsklaidytos po Lietuvą.

„Aš tikrai, kiek būsiu politikoj, tai akcentuosiu. Žinoma, buvo toks drąsus bandymas ir man nepavyko įgyvendinti, bet gyvenimas nesustoja, ratas sukasi. Aš manau, kad anksčiau ar vėliau tai bus“, – teigė politikas.

K.Starkevičiaus teigimu, idėja liko neįgyvendinta, nes prasidėjo ekonomikos krizės įkarštis. Be to, ir palaikymas esą nebuvo toks, kokio norėtasi.

„Žinot, kai būna neoficialūs pokalbiai, visi sveikina idėją. Tačiau aš norėjau, kad būtų priimtas tarybos sprendimas ir būtų kreiptasi į Vyriausybę ar į prezidentūrą, kad būtų atkreiptas dėmesys. Bet tai nebuvo padaryta“, – sakė konservatorius.

K.Starkevičius pabrėžė, kad decentralizacijos procesai vyksta daugelyje šalių, tad šiuo keliu kada nors turės žengti ir Lietuva.

„Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ministerijos būna nebūtinai sostinėse. Norvegijos krašto apsaugos ministerija yra ne Osle, o kitame mieste. Tas pats yra ir Suomijoje, ne visos ministerijos ir centrinės institucijos yra sostinėje. Kad ir toj pačioj Vokietijoj – dauguma institucijų buvo sugrąžintos į Berlyną, tačiau kai kurios paliktos ir Bonoje. <...> Tad prie tų klausimų, manau, anksčiau ar vėliau bus grįžta“, – dėstė buvęs ministras.

Išlaidos atsipirktų?

2008 m. svarstyta, kad į Kauną turėtų persikelti ne tik ŽŪM, bet ir su ja susijusios institucijos. Tada iš karto kilo diskusijų dėl papildomų persikėlimo išlaidų, transporto lėšų.

Be to, neatmesta galimybė, kad norint ŽŪM įkurdinti Kaune gali prireikti statyti naują pastatą, o kiek tai atsieitų valstybei, tiksliai įvardyta nebuvo. K.Starkevičius iki šiol laikosi pozicijos, kad nauda, gauta perkėlus ministeriją, nusvertų išlaidas, o valdininkai į darbą esą galėtų važinėti traukiniu.

„Aišku, aš suprantu, tai kainuotų, vis dėlto ir persikėlimo išlaidų būtų. Bet, žiūrint į perspektyvą, tikrai mūsų šalis laimėtų. Nes centrinės institucijos, kuriuos ruošia kadrus, žemės ūkio personalą, – Aleksandro Stulginskio universitetas, Sveikatos mokslų universitetas, kuris ruošia veterinarijos specialistus, – taip pat yra Kaune. O baigę studijas nemažai kauniečių važinėja į Vilnių. <...> Puikiai dabar geležinkelis veikia, ir aš juo važinėjau. Valanda – ir pasieki Vilnių, per valandą sugrįžti. Kartais Vilniuje į darbą ilgiau važiuoji, jei patenki į spūstis“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Be to, pasak politiko, dabar nežengiama pirmyn regionų plėtros klausimais – visa valdžia koncentruojasi Vilniuje, o regionuose nėra nė vienos centrinės institucijos.

Neužtenka vien perkelti

Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, skirtingai nei žemės ūkio ministro komandai, klausimas apie ministerijų decentralizaciją juokingas nepasirodė. A.Mačiulis teigė, kad ši idėja neprasta, tačiau reikalaujanti didelio pasiruošimo. Kancleris užtikrino, kad ši Vyriausybė ministerijų perkelti nesvarsto.

„Jokiu būdu nemanau, kad tai negerai, bet ne taip paprasta viską greitai padaryti. Tai reikalauja daug papildomų resursų. Aišku, jeigu žiūrėtume į ilgesnį periodą, galima ir tokius variantus svarstyti. <...> Manau, nuosekliai įgyvendinant tą decentralizavimo planą, visa tai gal ir turėtų ateitį“, – svarstė Vyriausybės kancleris.

A.Mačiulio teigimu, regionų „pažadinimo“ klausimas neabejotinai yra svarbus, tačiau vien perkėlus ministeriją į kitą miestą didesnių rezultatų nebus pasiekta. Svarbiausia esą – konkretiems regionams rasti savų metodų, kaip pritraukti investuotojų.

„Aš manau, kad ne vien valstybės tarnybos institucijų, biudžetinių įstaigų decentralizacija yra svarbi regionams. Ne mažiau svarbu būtų tai, kas labai aiškiai paprašyta ir Vidaus reikalų ministerijos, ir savivaldybių merų, – rengiamas tarpinstitucinis regionų plėtros planas, kuriame orientuojamasi į 2014–2020 m. lėšų panaudojimo prioritetus. Siekiama, kad patys regionai labai rimtai svarstytų galimybes, ieškotų, kur jų patrauklumas labiausiai pasireiškia, kad pritrauktų investicijų – tiek privačių Lietuvos, tiek ir užsienio. Tai galbūt netgi racionalesnis būdas išplėtoti tą regionų ekonomiką, ūkį, taip pat susigrąžinant žmones, kurie emigravę. Premjeras labai aiškiai paprašė merų ir viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje„ išanalizuoti galimybes, kur koks regionas galėtų būti patrauklus“, – aiškino A.Mačiulis.

Pirmuoju žingsniu decentralizacijos link kancleris įvardijo ir naują atrankos į valstybės tarnybą tvarką – laikyti bendrųjų kompetencijų testą bus galima ne tik sostinėje.

„Pirminis variantas Vyriausybės posėdyje buvo siūlymas, kad atlikti tą testavimą būtų galima tik Vilniuje, Valstybės tarnybos departamente. Tai buvo nelogiška idėja. Tada paprašyta organizuoti ir regioninius atrankos procesus, bent jau apskričių centruose. Tai yra padaryta, panaudojant darbo biržos patalpas ir deleguojant Valstybės tarnybos departamento žmones į regionus priimti tų testų, o ne vien centralizuotai. Aišku, taip galbūt nėra labai aiškiai išreikštas decentralizavimo dalykas, tik pirminiai nedideli žingsniai“, – sakė A.Mačiulis.