V.Adamkus negriaus Valdovų rūmų

Valdovų rūmų atstatymą skeptiškai vertinęs Prezidentas Vladas Adamkus susitaikė su tuo, kad pastatas vis dėlto taps Vilniaus senamiesčio dalimi.

Vakar kadenciją baigęs prezidentas ir Valdovų rūmų projekto iniciatorius Algirdas Brazauskas pakvietė Prezidentą Valdą Adamkų į trumpą pažintinę ekskursiją po baigiamą atstatyti rezidenciją. Prezidentui parodytos salės, kurias kol kas „puošia“ tik cementas, papasakota jų paskirtis ir istorija.

Šalia Arkikatedros įrengta viena menių kadaise buvo Žygimanto Senojo sosto sale. Rytinis blokas valdovų laikais priklausė kunigaikštienei, o vakariniame buvo įrengti Lietuvos didžiojo kunigaikščio apartamentai. Prezidentas nusistebėjo, kodėl moteriai buvo skirta daugiau ploto, nei jos vyrui, pagrindiniam šalies asmenui. Ekskursiją vedęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys V.Adamkui paaiškino, jog kunigaikštienės dalydavosi kambariais su vaikais.

Po trumpos ekskursijos po statybvietę svečiai pakviesti trumpam pristatymui. Prezidentui parodytos per kasinėjimus rastos vertybės: XIV–XVI a. krosnių koklių, to meto papuošalų, buities rakandų pavyzdžiai, pastatų apdailos fragmentai, pamatų liekanos. Taip pat pristatytas būsimas rūmų interjeras: salių apdaila, kurios pavyzdžių ekspertai ieškojo visame pasaulyje, interjero akcentai.

Prezidento priekaištai

Po pristatymo užvirė diskusija dėl antikvarinių akcentų būtinumo. V.Adamkus pasiteiravo A.Brazausko, kodėl būtinai reikia įsigyti brangius antikvarinius gobelenus, paveikslus. Gal juos pigiau atkurtų Lietuvos specialistai? Esą taip A.Brazauskas kadaise rekonstravęs net Prezidentūrą.
A.Brazauskas tikino, kad autentiškus dirbinius kur kas pigiau nupirkti, nei pagaminti jų kopijas. Šį argumentą Prezidentas vertino skeptiškai, tačiau negalėjo nuneigti R.Budrio argumento, jog autentiški dirbiniai rūmams suteiks savitos dvasios.
„Mes turime rūmus, jie stovi ir tai realybė. Dabar turime žiūrėti, kaip tie rūmai tarnaus Lietuvos žmonėms ir istorijai, kaip jie reprezentuos Lietuvą“, – po viešnagės kalbėjo V.Adamkus.

Kainos filosofija

A.Brazauskas tikino, jog pastatas bus daugiafunkcinis. Rūmuose veiks ne tik muziejus, bet ir teatras, vyks ir kultūrinis gyvenimas: įvairūs koncertai, jubiliejai, pagerbimai, valstybinės šventės.
Šiuo metu atlikta apie 60 proc. visų rūmų atstatymo darbų. Daugiausia dėmesio skiriama pietiniam ir vakariniam korpusams, kurie bus reprezentaciniai. Juos įrengti tikimasi iki 2009 m. liepos 6 d. Iš viso darbai kainuos apie 200 mln. litų.
„Tokie objektai sąmatų neturi, – kalbėdamas apie išlaidas pabrėžė A.Brazauskas. – Tai – nacionalinis objektas. Kur nedursi kastuvu, atkasama kas nors nauja. Negaliu pasakyti, kiek tiksliai kainuos. Manau, tilpsime į 200 mln. litų, tačiau tobulinimui ribų nėra. Varšuvos karalių rūmuose, Krokuvoje, dešimtmečiais vyksta rekonstrukcija, atstatymo darbai“.