Lopant skyles valstybės kišenėse, rasta išteklių: galimai neteisėtai išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos neva fiktyviai įsidarbinusioms nėščiosioms, nauji mokesčiai restoranų ir viešbučių verslui. Pastarieji, protestuodami prieš naujoves, ketvirtadienio naktį tiesiog užgesino šviesas, buvusios nėščiosios gi kol kas kantriai vaikšto į apklausas, drauge nešdamos ir jau pagimdytus kūdikius.

Regis, ką bendro gali turėti motinos ir restoranai? Ogi tą pačią valstybę, kuri it netikras draugas, riebiausiais metais iš puikybės švaitęsis dovanomis, sunkmečiu sugalvojo atsiimti jas atgal.

Paprašyta paaiškinti, kaip "Sodros" teritoriniai skyriai nusprendžia, kuriuo atveju derėtų pradėti tyrimą, garbinga fondo atstovė aiškina paprastai. Tyrimai pradedami tada, kai, pvz., bendrovė A į darbą priėmė ponią Z, kuriai pasiūlė 7000 Lt algą, kai jos kolegos senbuviai tegauna po 2000 Lt, o poniai Z išėjus gimdyti, jos įpėdiniui nutarta mokėti tik 2000 Lt.

Pretekstas imtis tyrimo akivaizdus: nėščioji+darbdavys=sąmokslas. Kodėl pastarasis negali mokėti "ne rinkos" kainos naujokei kad ir už gražias akis ar išskirtinę kompetenciją – lieka neaišku. Verslas lyg ir privatus, įstatymų, nurodančių mokėti "rinkos kainą", lyg ir nėra, tų teisės aktų, kurie liepia mokėti mokesčius valstybei, lyg ir laikytasi.

Žinant tautiečių išradingumą, nesunku patikėti, kad versliausieji, radę įstatymų spragą, kūrė fiktyvias bendroves ir pasipelnydavo iš nėščiųjų, besirūpinančių savo ateitimi. Tačiau kuo prasikalto moterys, jei pastojusios susirūpino būsima pašalpa ir ėmė eiti antraeiles pareigas, pvz., valytojos, o šiandien turi bendrauti su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba? Įrodyti, kad algą gavo ne fiktyvią, bet už išvalytas dulkes, – bergždžias reikalas.

Su restoranais, regis, dar paprasčiau. Valstybei sunku – solidarizuokimės mokėdami didesnius mokesčius. Neturite rezervų – kelkite kainas. Tegelbsti valstybę ir tie, kurie dar išgali pietums valgyti ne tik sumuštinius iš namų. Ir tie, kurie šiuo sunkmečiu gali nusipirkti kelionę į, anot Jurgio Didžiulio, "gražių moterų šalį". Tik štai kodėl naujais mokesčiais ir lengvatinio PVM atšaukimu nebuvo susirūpinta ekonomikos pakilimo metais? Valdančiųjų atsakymas aiškus: anuomet ne mes buvome valdžia. O gal vertėjo, užuot skelbus naujus mokesčius, tiesiog gerinti senųjų surinkimą?

Net ir patys restoranai-kavinės dar taip neseniai išsidavė užuomina, jog ne viskas šiame versle tyra, kai paskelbė akciją "Vokeliams – ne". Tąsyk naivuoliams rinkos naujokams, mokantiems mokesčius, pabandžius prisijungti prie šios iniciatyvos, paaiškėjo, jog tai – viso labo viešųjų ryšių triukas. Kodėl, dar prieš aiškinantis galimas nusikalstamas schemas su motinystės išmokomis, virėjų ir padavėjų kišenėse nebandyta ieškoti vokelių? Šį klausimą reikėtų adresuoti tiems, kurie šiandien tardo jau pagimdžiusias "sukčiavusias" nėščiąsias.