Pasak jo, Kauno pavyzdys, kur sujungtos didžiosios miesto ligoninės, rodo, jog jungimas išspręstų kai kurias problemas sveikatos priežiūros sektoriuje.

„Kaunas šiandien yra kol kas vienintelis miestas, kuris turi savo didžiąsias ligonines susijungęs. (...) Dabar šita didelė ligoninė gali būti savotišku donoru, padėti mažesniems ligoninėms, jeigu jos taptų filialais, padėti medikais, padėti kompetencijomis ir kitais dalykais“, – LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ šeštadienį sakė A. Veryga.

Kaunas šiandien yra kol kas vienintelis miestas, kuris turi savo didžiąsias ligonines susijungęs.

Pernai Kaune sujungus Kauno klinikinę ir Respublikinę Kauno ligoninę, įsteigta LSMU Kauno ligoninė.

Tuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje, anot opozicinių „valstiečių“ atstovo, veikia po keletą didelių ligoninių su skirtingais steigėjais ir pavaldumais.

Pasak politiko, tai skatina „destruktyvią konkurenciją“ tarp šių gydymo įstaigų. Jos, pavyzdžiui, viena iš kitos vilioja medikus.

„Taip neturėtų būti, jos turėtų veikti kaip vienas mechanizmas ir jeigu tai įvyks, tai būtų be abejo privalumas“, – kalbėjo eksministras.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šią savaitę pristatė sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos planą. Be kitų dalykų, reforma bus siekiama, kad didžiuosiuose miestuose liktų ne daug nedidelių ligoninių, bet po vieną didesnę.

Siekiant efektyvesnės sveikatos priežiūros sistemos, ministerija siūlo sumažinti aktyvaus gydymo lovų, tačiau padidinti dienų, kai lova aktyviai naudojama, skaičių.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytoje pertvarkoje numatyti kriterijai, kiek lovų turėtų turėti kiekviena ligoninė, kad jos veikla būtų tvari ir ekonomiška.

Vykdant reformą taip pat būtų integruota greitosios pagalbos sistema.

Ši pertvarka būtų finansuojama europinėmis lėšomis. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) tam numatoma 268 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos investicijų – 530 mln. eurų.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris tvirtina pasigedęs SAM vertinimo, kokios bus reformos pasekmės.

„Kol kas mes matome, kad pagrindinis fokusas yra į ateinantį būsimą pinigų kiekį, kuris pasieks iš ES struktūrinių fondų, ir tai, mūsų galva, yra būdas juos įsisavinti, – sakė V. Sudaris. – Šiandien mes nematome, kokie bus tos reformos padariniai, ką mes turėsime“.

„Iš esmės matome tik tai, kad išnyks aktyvaus gydymo lovos rajonuose“, – pridūrė jis.

V. Sudaris sakė, kad silpniausia reformos vieta yra pacientų srautų valdymas, tačiau siūlomoje pertvarkoje yra ir gerų dalykų.

„Viskas priklausys nuo reformų vykdytojų“, – kalbėjo rajoninių ligoninių atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo reformos derinimą su partneriais, bus kuriamos papildomos darbo grupės kai kurioms reformos dalims įgyvendinti.

Rugpjūčio viduryje prasidės projekto derinimas su Europos Komisija, jį tikimasi baigti iki metų pabaigos. Paskutiniame šių metų ketvirtyje tikimasi parengti Vyriausybės nutarimą dėl tinklo formavimo kriterijų ir koncepcijos.

Rudens sesijoje Seimui turėtų būti teikiami su pertvarka susiję įstatymų paketai: nauji Greitosios medicinos pagalbos bei Ilgalaikės priežiūros įstatymai bei pakoreguoti Sveikatos priežiūros įstaigų draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymai.

Taip pat planuojama pateikti pataisas, kad Nacionalinis vėžio institutas iš mokslo įstaigos taptų paslaugas teikiančia įstaiga ir būtų galima ją integruoti į sveikatos sistemą.

Šią reformą pernai pradėjusi dirbti Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.