Paspaudė rankas ir išsiskirstė. Taip baigėsi Lietuvos svajonės bendradarbiauti su JAV technologijų milžine IBM. Lietuvai iš dešiniųjų pradėto projekto liko tik milijoninės skolos. Kaip ir kada jos bus grąžintos? Ūkio ministras apie tai tyli.

Skolos negrąžino

"Negerai, kad praradome tokį gal ne tiek piniginiu, kiek intelektiniu požiūriu stambų, pasaulyje gerai žinomą investuotoją. Gaila, kad valstybė nesugebėjo to proceso suvaldyti. Su IBM išsiskiriame – tarpusavio susitarimu, be jokių pykčių, gražiuoju", – vakar žiniasklaidai pareiškė ūkio ministras Evaldas Gustas.

Tačiau jis nutylėjo, kas bus su Lietuvos tyrimų centro 18,7 mln. litų skola. Ją reikia grąžinti investicijų ir paskolų bendrovei "Invega". Ši centrui buvo garantavusi 80 proc. paskolą. Likusi nepadengta paskola turėjo būti grąžinta – kaip įsipareigota – dar birželį. Kas turės mokėti šiuos pinigus? Greičiausiai tam lėšų ieškos Ūkio ministerija. Tačiau į šiuos klausimus ministerijos klerkai lig šiol neatsako.

Kokie Lietuvos tyrimų centro nuopelnai? Dienraščio žiniomis, registruotas vos vienas patentas. Galiausiai dešimties žmonių grupelė savaitei buvo nuvežta į Ciurichą, kur pristatė savo tyrimų kryptis ir taikymus. Šios įstaigos laikinasis vadovas per mėnesį gaudavo veik 13 tūkst. litų – vieną didžiausių atlyginimų, jei lygintume su kitomis valstybės įmonėmis.

Tyrimas subliūško

Kairieji, tik grįžę į valdžią, skelbė, kad bendrovę Lietuvos tyrimų centrą reikia kuo greičiau likviduoti, tačiau procedūros užsitęsė. Dar gegužės viduryje dėl šios bendrovės ir sutarčių Ūkio ministerija kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Šios institucijos atstovai dienraštį informavo, kad STT Vilniaus valdyba išnagrinėjo Ūkio ministerijos kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo steigiant bendrovę Lietuvos tyrimų centrą ir suteikiant jai valstybės garantiją dėl galimo piktnaudžiavimo ar kitos nusikalstamos veikos požymių. Tačiau prieš porą mėnesių STT priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Bendrovė Lietuvos tyrimų centras vegetavo daugiau nei pusmetį. Nors, kaip liudija Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenys, jos atstovai vis dar perka mobiliojo interneto, audito, buhalterijos, teisines paslaugas, taip pat – degalus. Maža to, kai kurie pirkimai suplanuoti iki metų galo.

Nemokėjo valdyti

Kas atsitiko, kad IBM projektas patyrė nesėkmę? To dienraštis jau anksčiau teiravosi vieno iš sutartį su IBM pasirašiusių buvusio švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus.

Politikas tąsyk paaiškino taip: "Lietuvai tai buvo vienas didžiausių tokio masto projektų, kai valstybės mastu buvo nuspręsta dirbti su bendrove, lyderiaujančia mokslo rezultatų komercializavimo srityje. Aišku, kad priežasčių, kodėl tas bendradarbiavimas nesibaigė taip, kaip galėjo baigtis, daug. Tai mūsų administravimo patirties stoka, klampios procedūros panaudojant Lietuvos kofinansavimo dalį iš ES struktūrinių fondų, taip pat iš IBM ne visada buvo noras parodyti savo indėlį."

G.Steponavičius tęsė, kad didžiausia bėda buvo administravimo patirties nebuvimas, klampios ES struktūrinių lėšų panaudojimo procedūros.

"Tai nereiškia, kad projektas nedavė jokios naudos. Buvo perduota IBM sukaupta patirtis aukštųjų mokyklų mokytojams, vyko mokymai, mokslininkai vyko į IBM laboratorijas Ciuriche ir kitas vietas. Užregistruotas vienas patentas medicininių tyrimų srityje, dalis žmonių tęsia tą veiklą", – drąsinosi buvęs ministras.