„Nuo šiandien pradėjome dislokuoti papildomas pajėgas tuose ruožuose, kur tikėtina, galėtų būti prasiveržimai į Lietuvos Respublikos teritoriją“, –  pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Liubajevas.

Nors VSAT vadas tikslaus pasienyje patruliuojančių pareigūnų skaičiaus neatskleidė, tačiau akcentavo, kad bus koncentruojamasi į ruožus, kuriuose galimi didžiausių migrantų grupių bandymai patekti į šalies teritoriją.

„Noriu pasakyti, kad situacija prie mūsų sienos buvo įvertinta ir pajėgos koncentruojamos ten, kur galimai galėtų įvykti tokie prasiveržimai, jeigu neteisėtų migrantų grupės atsirastų prie valstybės sienos“, – sakė jis.

Nuo šiandien pradėjome dislokuoti papildomas pajėgas tuose ruožuose, kur tikėtina, galėtų būti prasiveržimai į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Pasak R. Liubajevo, iki šiol informacijos apie dideles neteisėtų migrantų grupes prie Lietuvos sienos pasieniečiai neturi. Tačiau jis pažymi, kad stabdant galimus prasiveržimus, kilus pavojui mūsų pareigūnų sveikatai – jie galės panaudoti specialiąsias priemones ir ginklus.

„Tokiu atveju, jeigu bus vykdomas prasiveržimas ir kils pavojus mūsų pareigūnų sveikatai ar gyvybei – pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti panaudojamos spec. priemonės ir taip pat ginklai“, – tvirtino VSAT vadas.

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas R. Liubajevas teigė, kad iš Baltarusijos Lenkijos sienos link šiuo metu gali judėti iki 5 tūkst. migrantų. VSAT vado teigimu, migrantai renkasi Kuznica-Bruzgi kontrolės punkto prieigose.

Mano, kad tai galėtų būti koordinuoti veiksmai

R. Liubajevas sako, kad nereikėtų atmesti galimybės, kad kurstomi neramumai migrantų apgyvendinimo centruose Lietuvoje gali būti susiję su Baltarusijoje esančiais neteisėtų migrantų būriais, patraukusiais prie Lenkijos pasienio.

„Neatmestinas toks variantas. Stebint situaciją Baltarusijos Respublikoje, matome, kokia situacija yra prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Mes manome, kad tai galėtų būti koordinuoti veiksmai“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Liubajevas.

VSAT vadas pažymėjo, kad dėl to buvo imtasi papildomų prevencinių priemonių.  

„Dėl to mes ėmėmės papildomų prevencinių priemonių mūsų užsieniečių apgyvendinimo centruose. Galimi organizatoriai buvo identifikuoti, jų atžvilgiu taikomos prevencinės priemonės“, – pridūrė jis.

VSAT vadas teigia, kad iš Baltarusijos Lenkijos sienos link šiuo metu gali judėti iki 5 tūkst. migrantų. VSAT vado teigimu, migrantai renkasi Kuznica-Bruzgi kontrolės punkto prieigose.

Savanorius informuoja šaltiniai Baltarusijoje

R. Liubajevas teigia žinąs, kad pasienyje veikiantys savanoriai apie migrantų buvimo vietą ir kitą informaciją sužino iš šaltinių Baltarusijoje. Pasak jo, tarnyba turi tai patvirtinančios informacijos.

„Matome, kad apsikeitimas (informacija – ELTA) vyksta, naudojamasi socialiniais tinklais, yra sudarytos grupės, kur ta informacija tikrai teikiama, ir mes taip pat turime informacijos ir įrodymų, kad tie informacijos dalykai ateina iš Baltarusijos pusės“, – pirmadienį žurnalistams komentavo R. Liubajevas.

Mes taip pat turime informacijos ir įrodymų, kad tie informacijos dalykai ateina iš Baltarusijos pusės.

Anot VSAT vado, pasienyje migrantus pasitinkančių nevyriausybinių ar pilietinių organizacijų savanoriai pasienyje būti gali, tačiau neturėtų trukdyti pasieniečiams dirbti. Jie, patikina R. Liubajevas, pastebėję migrantų grupę, negali imtis jokių veiksmų ir privalo informuoti pasieniečius.

„Jeigu tos pilietinės visuomenės žmonės arba aktyvistai vyksta į pasienio ruožą, jie pirmiausia informuoja, kad jie neturi teisės imtis jokių priemonių, bet, jei matytų buvimą neteisėtų migrantų, apie tai privalo informuoti VSAT. Prie valstybės sienos atlikti valstybės sienos apsaugos veiksmus gali tik Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnai“, – sakė jis.

Šeštadienį dėmesio sulaukė irakiečių šeima su keturiais mažamečiais vaikais, kurių VSAT pareigūnai į Lietuvą neįleido. Jai šeštadienio vakarą į pasienį atvykę savanoriai negalėjo suteikti humanitarinės pagalbos. To neleido pasieniečiai, grąžinę šeimą atgal į Baltarusiją. Vėliau šeimai buvo suteikta nakvynė pasienio užkardoje, tačiau ryte jie buvo išsiųsti atgal.

Anksti kalbėti apie teismų praktiką

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nutarus, kad migrantų prašymai paleisti juos iš sulaikymo privalo būti svarstomi, R. Liubajevas ragina neskubėti su pareiškimais apie teismų praktiką.

Pasak jo, tarnyba skųs sprendimą kitoje byloje, kur LVAT suformuota galimybe pasinaudojęs 26-ių irakietis gavo teismo leidimą gyventi savo pasirinktoje vietoje, o ne Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Tokį sprendimą priėmė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai.

„Manau, kad būtų pernelyg anksti kalbėti apie teismų praktiką, nes VSAT planuoja apskųsti sprendimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė pasieniečių vadas.

Matyt, ne visada tie asmenys yra tikrieji prieglobsčio prašytojai.

Vėliau jis BNS nurodė, kad teismo sprendimą planuojama apskųsti dar šią savaitę.

Pasieniečių vadas sakė, kad minėtas migrantas laikosi visų reikalavimų: „Jis dar nepasišalino, vykdo visus reikalavimus: informuoja apie savo buvimo vietą, pareigūnai atlieka reguliarų jo patikrinimą.“

Apie neskundžiamą LVAT sprendimą, leidžiantį į Lietuvą neteisėtai patekusiems migrantams teismuose skųsti laisvės suvaržymus, pirmadienį pranešė „15min“.

LVAT teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad įstatymas sukūrė „teisinio neaiškumo situaciją“, nes nenumatė jokio aiškaus „teisinės patikros mechanizmo“ iki pusmečio trunkančiam migrantų judėjimo apribojimui.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sako palaikanti VSAT siekį skųsti Švenčionių rūmų teismo sprendimą.

„Mūsų pozicija – tas sprendimas turi būti skundžiamas. (...) Tai atskleidžia, kad tie asmenys, kurie atvyksta, turi tikrai nemažus finansus ir sugeba gauti advokato paslaugas, išsinuomoti būstus, viešbučius“, – kalbėjo politikė.

„Matyt, ne visada tie asmenys yra tikrieji prieglobsčio prašytojai“, – pridūrė ji.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

„Frontex“ pajėgos turėtų tęsti veiklą net ir pasibaigus misijai

R. Liubajevas sako, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ veiklą Lietuvoje turėtų tęsti net ir pasibaigus šiuo metu vykdomai misijai.

„Frontex“ veikla bet kokiu atveju bus pratęsta, net jei pasibaigs Greitojo reagavimo operacija (angl. Rapid Border Intervention) prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos“, – žurnalistams pirmadienį sakė pasieniečių vadas.

Pasak jo, šis klausimas jau aptartas su agentūros vadovais: „Kol kas neturime galutinio sprendimo, ar tai būtų Greitojo reagavimo operacijos pratęsimas, ar tai būtų naujai organizuojama bendra operacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.“

„Frontex“ pareigūnai į Lietuvą atvyko vasarą. Kilus neteisėtų migrantų antplūdžiui, jie remia Lietuvos pasieniečius saugant šalies sieną su Baltarusija.

R. Liubajevo teigimu, šiuo metu Lietuvos pasieniečiams talkina per 100 „Frontex“ pareigūnų.

Paklaustas apie agentūros pareigūnų fiksuotus ir šiuo metu vertinamus pranešimus dėl incidentų pasienyje, VSAT vadas teigė šiuo klausimu naujienų neturintis.

Jis spalio viduryje BNS nurodė, kad „Frontex“ su Lietuva aiškinasi aplinkybes dėl agentūros fiksuotų keliolikos pažeidimų. Jiems pasitvirtinus, galėtų būti sprendžiama dėl šios ES organizacijos operacijos sustabdymo.

Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske.

Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.