Valstybės saugumo departamentas (VSD) vakar pateikė savo 2012 m. veiklos ataskaitą. Ekspertai sako, kad šioji – konkretesnė nei pernykštė, tačiau tobulėti VSD pareigūnams dar yra kur.

Pasimokė iš klaidų

VSD tradiciją visuomenei kasmet pristatyti savo veiklos ataskaitą įvedė pernai. Skelbta, kad taip tikimasi supažindinti visuomenę su departamento veikla ir padidinti pasitikėjimą juo. Tačiau tuomet iškart pasipylė kritika, kad ataskaitoje kalbama pernelyg aptakiai, neįvardijama konkrečių grėsmių atvejų.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Artūro Paulausko teigimu, šiemetė ataskaita – konkretesnė.

"Pernai ji buvo tokia aptakesnė, nepaminėta netgi apie tas Rusijos tarnybas ar apskritai apie Rusijos daromą įtaką mūsų valstybės gyvenimui. Šį kartą konkrečiau, daugiau ir atviriau apie tai kalbama. Tai dar tik antra ataskaita, bet matyti, kad ji drąsesnė", –- sakė A.Paulauskas.

"Pagaliau aiškiai įvardijo"

Naujausioje ataskaitoje skelbiama, kad aktyviausiai ir agresyviausiai Lietuvoje bei užsienyje prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, prieš Lietuvos interesus nukreipta ir dalis Baltarusijos tarnybų veiklos.

"Vykdydamos operacijas, šios tarnybos siekia gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines pajėgas, žvalgybos bei teisėsaugos tarnybas ir daryti įtaką politiniams, ekonominiams bei socialiniams procesams", – rašoma dokumente.

Taip pat skelbiama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo Rusijos dujų koncerno "Gazprom", o gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia šalies energetikos sritis. VSD pabrėžia, kad Rusija skiria "ypatingą dėmesį Lietuvoje vykdomiems strateginiams energetikos projektams".

"Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių klausimų – ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino atominės elektrinės projekto perspektyvos. Tvirtinama, kad minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių "energetiniam saugumui", nors, labiau tikėtina, – jų interesams Baltijos regione", – teigiama ataskaitoje.

Kad žvalgybininkai šį kartą buvo konkretesni, pastebėjo ir NSGK narys, praeitą kadenciją jam vadovavęs konservatorius Arvydas Anušauskas.

"Pagaliau aiškiai įvardyta, kurios trečiosios valstybės, pirmiausia Rusija, Baltarusija, su savo specialiųjų tarnybų pagalba veikia Lietuvos teritorijoje. Manau, jog šitas aiškumas, kurį nuolat deklaruodavo Estijos saugumo policija savo jau penkioliktus metus skelbiamose apžvalgose, yra būtinas siekiant, kad visuomenė suprastų, kokiomis sudėtingomis sąlygomis mūsų žvalgybos bendruomenė dirba", – komentuodamas ataskaitą BNS sakė A.Anušauskas.

Nori įvardyti, bet negali

A.Paulauskas sakė, kad žvalgybininkams ataskaitoje būti drąsesniems rekomendavo ir jo vadovaujamas komitetas. Esą buvo remtasi panašios Estijos tarnybos ataskaitomis, kuriose pareigūnai nevengia atviriau kalbėti apie grėsmes.

"Manau, patys VSD darbuotojai dar neturi susiformavę stiliaus, kaip ataskaitą geriau pateikti visuomenei. Iš vienos pusės, gal nebijoma, bet iš esmės negalima labai atvirai visko išdėstyti. Ir tada susiduria du poreikiai: vienas – užtikrinti tą tarnybos slaptumą ir tam tikros informacijos neskelbtinumą, o iš kitos pusės – reikalaujama viešumo. Tai kai susiduria šitie du nesutaikomi veiksniai, gal ir išeina toks neidealus dokumentas. Manau, kad tos tikrosios formos dar bus ieškoma, gal kitąmet pabandys, nes kūrybiškai reikėtų prie tų dalykų prieiti", – svarstė pašnekovas.

NSGK pirmininko teigimu, itin atvirai kalbėti apie savo veiklą VSD negali, nes tai palengvintų galimybes išslaptinti tarnybos šaltinius. Tad esą natūralu, kad pareigūnai skelbia apibendrintą informaciją. Tačiau kad ir kokia ataskaita būtų, pasak A.Paulausko, ji reikalinga, nes leidžia geriau suvokti VSD darbo specifiką ir atkreipti visuomenės dėmesį į galimas grėsmes.

"Manau, daugelis žmonių net nežino, kuo užsiima VSD, ypač po sausio mėnesio, kai pasikeitė jos veiklą reglamentuojantis įstatymas. Daug kas turbūt mąsto, kad jinai yra teisėsaugos institucija, kad atlieka ikiteisminius tyrimus, ir turbūt dar nedaugelis žino, kad ji tokių funkcijų dabar nebeatlieka, kad čia nebe teisėsaugos institucija. ...> Todėl čia toks pažintinis dalykas, švietėjiškas. O kitas dalykas – pasako, jog Rusija veikia čia, nėra taip, kad ji visiškai neutrali stebėtoja. Kad suinteresuota tam tikrais procesais. Manau, žmonės tampa atsargesni, nes mūsų verslas gi nuolat bendrauja su Rusija. Tai gerai, bet reikia žinoti ir būti atsargesniems", – kalbėjo A.Paulauskas.

Gali būti incidentų

Lietuvos karinė žvalgyba vakar taip pat paskelbė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Dokumente teigiama, kad per šių metų rudenį Lietuvos pasienyje vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas "Zapad 2013" galimi tyčiniai ir netyčiniai sienos bei oro erdvės pažeidimai, įvairūs incidentai.

"Paminėtinas Rusijos ir Baltarusijos integracijos karinėje srityje nuoseklus stiprėjimas. Baltarusija Rusijai yra priešakinis gynybos ešelonas Vakarų kryptyje. Šalys yra sukūrusios bendrą Regioninę karinę grupuotę, skirtą abiejų valstybių gynybai užtikrinti. Šiai grupuotei priklausančių Rusijos ir Baltarusijos dalinių sąveika yra nuolat tobulinama karinių mokymų metu. 2013 m. planuojama vykdyti plataus masto mokymus Baltarusijos teritorijoje ir Karaliaučiaus srityje "Zapad 2013". Pažymėtina, kad "Zapad" mokymų metu yra treniruojamasi vykdyti ne tik gynybos, bet ir puolimo operacijas", – teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos dokumente.

"Rusijos karinis aktyvumas Vakarų kryptyje vertintinas kaip karinės jėgos demonstravimas", – rašoma AOTD vertinime.

2013 m. Rusijos paskelbti ketinimai sukurti savo naikintuvų aviacijos bazę Baltarusijos teritorijoje, anot Lietuvos karinės žvalgybos, sustiprintų šalių integraciją karinėje srityje ir Baltarusijos virsmą Rusijos gynybinės erdvės elementu. Be to, dar labiau didėtų Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos.

Be to, AOTD pabrėžia, kad prieš Lietuvą vykdomų informacinių atakų intensyvumas ateityje nemažės ir toliau bus periodiškai rengiamos informacinės provokacijos.

Dokumente teigiama, kad Lietuva pastaraisiais metais nuolat patiria intensyvias, sistemingas ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotas išorės veikėjų informacines atakas. Jų intensyvumas ypač išauga tada, kai Lietuva imasi aktyvių veiksmų, įgyvendindama savo užsienio politikos bei gynybos prioritetus ir energetikos projektus.

Esminiai informacinių atakų uždaviniai – Lietuvos visuomenės išlaikymas svetimame informaciniame lauke, valstybės bei visuomenės pažeidžiamumo didinimas ir poveikis "visuomenės, atskirų jos grupių ar individų mentalitetui ir pasaulėjautai".