Lietuvos Vyriausybė, prieš kurį laiką suteikusi įgaliojimus pareigūnams pasirašyti tarptautinę sutartį dėl intelektinės nuosavybės gynimo elektroninėje erdvėje, sutrumpintai vadinamą ACTA, dabar nusprendė neskubinti Seimo ją ratifikuoti.

Vyriausybė prieš porą dienų per posėdį karštai diskutavo dėl informacinių technologijų pasaulyje prieštaringai įvertintos ACTA sutarties.

Po diskusijų nuspręsta neraginti Seimo šią tarptautinę sutartį ratifikuoti kuo greičiau. Žadama pratęsti diskusijas su visuomene ir su tarptautine bendruomene dėl to, ar ACTA yra priimtina, ar ji gali būti įgyvendinta.

"Sutarta, kad artimiausiu metu sutartis ratifikuoti nebus teikiama. Bus konsultuojamasi su visuomene, bus šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo. Bus analizuojama ir tik tada sprendžiama", – po posėdžio sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Diskusijas dėl ACTA turėtų organizuoti Užsienio reikalų ministerija. Ši, gavusi premjero Andriaus Kubiliaus sutikimą, prieš kurį laiką suteikė Lietuvos ambasadoriui Japonijoje įgaliojimus valstybės vardu pasirašyti sutartį.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad, rengiantis pasirašyti ACTA, dirbo keturiolikos valstybės institucijų atstovai ir nė vienas jų neįžvelgė grėsmės, kad sutartis verstų iš esmės keisti dabar galiojančius teisės aktus. "Rengiantis pasirašyti šią sutartį, dirbo keturiolikos institucijų atstovai: įvairių ministerijų, Patentų biuro, Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir taip toliau. Tokių klausimų per pasirengimo etapą ir iš visuomenės nebuvo labai girdėti. Jie suaktyvėjo būtent jau pasirašius. Diskusijos poreikį įžvelgiame dar ir todėl, kad skiriasi kai kurių sutarčių nuostatų interpretacija. Sakoma, kad jos gali varžyti vieną ar kitą teisę. Norint tai išsiaiškinti, reikia diskutuoti", – teigė E.Meilūnas.

"Paaštrėjus diskusijoms pasimatė, kad šį klausimą reikia gerai aptarti institucijoms ir, svarbiausia, su visuomene", – pritarė R.Šimašius.

Pačiam teisingumo ministrui daugiausia klausimų kyla dėl augančio išradimų, intelektinės nuosavybės produktų, autorystės produktų naudojimo, kai jų apsauga "realiai išlieka tokia, buvo XIX a. pabaigoje". "Atėjo laikas įvertinti, ar tai atitinka šiandienos poreikius, nes už lango – XXI a.", – pabrėžė teisingumo ministras.

Terminas, iki kada Lietuva turėtų apsispręsti, ar ratifikuoti ACTA sutartį, nenustatytas. "Lietuvos teisė yra ratifikuoti arba neratifikuoti. Terminas bus toks, iki kada Lietuva apsispręs. Negalėčiau prognozuoti, kiek užtruks šios diskusijos", – sakė R.Šimašius.

Lietuva yra pasirašiusi ACTA, tačiau tam, kad ji įsigaliotų, sutartį turi ratifikuoti Seimas ir taip ji taptų Lietuvos teisės sistemos dalimi.

Tačiau ACTA sukėlė protestų bangą Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. Sutartis pavadinta interneto laisvę ribojančiu dokumentu. Dideli protestai dėl šio dokumento priėmimo surengti Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse. Dokumentui nepritariantys tvirtina, kad taip bus suvaržytos interneto vartotojų teisės, jie galės būti sekami bylų dalijimosi programose. Dokumento rengėjai tvirtina, kad taip tikimasi apsaugoti kūrėjų teises.

Prieš savaitę protestas surengtas ir Vilniuje.

Sutartį yra pasirašiusios 22 ES narės, tačiau dokumentą dar turės ratifikuoti Europos Parlamentas, kuriame nuo birželio bus rengiamos diskusijos šiuo klausimu. Rudenį pirmosios dokumentą pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.