Po visų pakeitimų bendras rezervato plotas padidės 84 hektarais (0,5 procento) – nuo 18 tūkst. 490 iki 18 tūkst. 574 hektarų.

Biosferos rezervatas plečiamas, siekiant į jį įtraukti visą buvusią Amalvo pelkę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos hidrologiniam režimui atkurti – pelkės vandens lygiui atstatyti ir augalijai atkurti.

Vyriausybės nutarimu taip pat pakeistos rezervato funkcinio prioriteto zonų ribos. Pasak Aplinkos ministerijos, tai leis geriau apsaugoti rezervato gamtos vertybes.

Teritorijos į funkcinio prioriteto zonos skirstomos pagal ten esančias gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes.

Konservacinio funkcinio prioriteto zonų plotas padidės 482,7 hektaro, ekologinės apsaugos zonų plotas – 509,9 hektaro. Tuo metu žemės ūkio zonų plotas sumažės 135 hektarais, ekosistemų atkūrimo – 4,3 hektaro.

Žuvinto rezervate neliks miškų ūkio zonos, bus suformuota nauja gyvenamojo funkcinio prioriteto 118 hektarų zona.

Pasak Žuvinto rezervato vadovo Arūno Pranaičio, naujai Vyriausybės patvirtintos rezervato zonos nedaug ką keičia, bet patikslina, kaip realiai yra išsidėsčiusios zonos rezervate.

„Mes tiesiog patiksliname esamas zonas, nes pagal ankstesnį zonavimo schemos nutarimą nebuvo numatyta gyvenamosios zonos iš viso, nors yra kelios gana didelės gyvenvietės, net Daukšių miestelis yra. Dabartinis planavimo dokumentas tik patikslina ir sukonkretina, įneša daugiau aiškumo“, – BNS sakė A. Pranaitis.

Pagal naująjį nutarimą iš rezervato taip pat išimamas 0,07 hektaro sklypas su Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinėmis. Jis priskirtas ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonai.

Nuo zonavimo priklauso zonų tvarkymo reglamentai, kultūros paveldo ir gamtos apsaugos, rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės, gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros vystymo kryptys.