Vykdydama valstybės biudžetą, kaip nustatė Valstybės kontrolė, Vyriausybė pažeidė ne vieną įstatymą.

Pinigai – ne Lietuvos banke

Savo išvadoje apie 2009 m. valstybės biudžeto apyskaitą Valstybės kontrolė nurodė nemažai įvairių teisės aktų pažeidimų, kuriuos padarė Vyriausybė. Vienas pagrindinių priekaištų – valstybės rezervas kažkodėl buvo laikomas komerciniame banke, o ne Lietuvos banko sąskaitoje, kaip reikalauja įstatymas.

"Valstybės rezervo lėšos laikomos pažeidžiant Valstybės iždo įstatymą – jos laikomos Finansų ministerijos einamojoje sąskaitoje komerciniame banke "Swedbank", o ne Lietuvos banke", – pareiškė Valstybės kontrolė.

Pabrėžta, kad rezervo lėšos priskiriamos valstybės piniginiams ištekliams, kurie, vadovaujantis įstatymu, turi būti laikomi Lietuvos banke, o ne komerciniuose bankuose ar kokiose nors kitose finansų įstaigose.

Neefektyvios investicijos

Valstybės kontrolės auditoriai taip pat nurodė, kad net 245 mln. litų iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo pernai buvo panaudoti sugrąžinti daliai valstybės skolos. Taip buvo pažeista Rezervinio fondo nuostatuose nustatyta lėšų skyrimo tvarka.

Vyriausybei priekaištauta ir dėl to, kad, nesilaikant nustatytos tvarkos, dalis Rezervinio fondo lėšų pervesta "Sodros" mokumui palaikyti. "Paraiškos dėl lėšų skyrimo pensijų sistemos reformai finansuoti apmokėtos be lėšų poreikį patvirtinančių dokumentų ir nesilaikant nustatyto grafiko", – savo išvadose, be kita ko, rašo valstybės kontrolieriai.

Auditoriai nustatė atvejų, kai valstybės biudžeto lėšos investicijų projektams buvo panaudotos neekonomiškai. "Tam tikrais atvejais Valstybės kontrolė negalėjo patvirtinti dalies išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat įsitikinti, ar racionaliai panaudotos lėšos numatytiems darbams", – pastebėta išvadose.

Ministrei – sunki diena

Šiandien Seimo plenariniame posėdyje Vyriausybė pateiks ataskaitą apie 2009 m. valstybės biudžeto vykdymą. Iš tokią ataskaitą pateiksiančios finansų ministrės Ingridos Šimonytės žadama pareikalauti pasiaiškinimo dėl Valstybės kontrolės pareikštų pastabų.

"Valstybės kontrolės išvados labai svarbios. Jose pažeriama nemažai priekaištų biudžetą vykdančiai Vyriausybei. Kai kada pastabos reiškiamos dėl dešimčių ir netgi šimtų milijonų litų panaudojimo ar apskaitos", – dienraščiui sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė, opozicinės Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė.

Ji teigė, kad pastaba dėl ne Lietuvos banke, o komerciniame sektoriuje laikytų Rezervo lėšų yra labai reikšminga. "Tačiau reikšmingos ir kitos pastabos. Jų visuma bus svarstoma Seime", – įsitikinusi Audito komiteto vadovė.

"Gal tai kai kam naudinga?"

Opozicijos lyderis, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius Valstybės kontrolės išvadose taip pat įžvelgia nemažai kritikos Vyriausybės atžvilgiu.

Pasak jo, biudžeto apyskaitoje atskleista klaidinga informacija, valstybės auditoriai rado įstatymo pažeidimų, konstatavo, kad nėra duomenų apie studijų krepšeliui skirtus ir panaudotus valstybės biudžeto asignavimus, nerado iždo sąskaitų likučių komerciniuose bankuose, taip pat nebuvo nurodytos valstybės investicijos iš privatizavimo fondo lėšų, nepateikta informacija apie valstybės investicijas.

"Kai kur matyti, kad nėra jokios atsakomybės dėl racionalaus pinigų panaudojimo", – kalbėjo A.Butkevičius.

Pasak jo, skaitant Valstybės kontrolės išvadas peršasi mintis, kad nepanaudoti pinigai, kurie skiriami ekonomikai vystyti, darbo vietoms kurti.

Valstybės kontrolei esą taip pat nepateikti duomenys apie skolintas lėšas – 1,4 mlrd. litų, – kurios yra investuotos komerciniuose bankuose. "Gal kai kam tai naudinga? Kuo ilgiau sąskaitose laikai ir kuo didesnė suma, nuo tos sumos yra mokamos 1 proc. metinių palūkanų", – stebėjosi opozicijos lyderis.

Atmeta priekaištus

Finansų ministerija vadina nepagrįstais priekaištus, jog valdžia komerciniuose bankuose laiko nenaudojamas milijardines lėšas. "Laisvos valstybės lėšos yra investuojamos tam, kad būtų gauta didesnė grąža nei laikant jas einamojoje valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke. Šios lėšos nėra joks perteklius, jos laikomos tol, kol iš jų bus apmokėtos išlaidų sąskaitos – švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, kitų viešųjų paslaugų", – BNS sakė finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Pasak jos, investuojant lėšas į terminuotus indėlius komerciniuose bankuose, gauta grąža papildo valstybės iždą ir užtikrina visų viešųjų paslaugų finansavimą bei valstybės įsipareigojimų vykdymą. "Jeigu yra iš mokesčių surinktų arba skolintų lėšų, tai nereiškia, kad jas reikia tuoj pat išleisti", – tvirtino G.Balčytytė.