Apžvelgdami žmogaus teisių padėtį Lietuvoje per praėjusius dvejus metus Žmogaus teisių stebėjimo instituto specialistai teigia Lietuvą atsidūrus vertybių kryžkelėje. Žmogaus teisių smukimas esą pastebimas visose visuomenės gyvenimo srityse, ypač teisėsaugoje. Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto, nepagarba žmogaus teisėms Lietuvoje tapo politinės praktikos dalimi, o neapykanta persikėlė į gatves.

Esą jau tapo tradicija patriotais save vadinančio jaunimo eitynės Kovo 11-tąją, kasmet paminimas Adolfo Hitlerio gimtadienis, daugėja antisemitinių išpuolių.

„Pavyzdžiui, partija „Jaunoji Lietuva“ dalyvavo rinkimuose su lozungu „Be žydrų, raudonų ir be taboro čigonų". Akivaizdžiai, lozungas, kuris   rodo nepakantumą tam tikroms žmonių grupėms. Jokio politinio, juo labiau teisinio vertinimo tokia politinė praktika   nesulaukė, maža to, partija Jaunoji Lietuva yra valdančioj koalicijoj Kaune, atrodo turi vicemerą, tai praktiškai kaip ir akceptuotas toks dalykas“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

Ypač žmogaus teisių smukimas pastebimas teisėsaugos institucijų darbe. Esą netobula teisėjų atrankos sistema, teismai neatviri visuomenei.

„Neįmanoma teisingai   pasiruošti bylai, užtikrinti   žmogaus teises, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta, nes tam, kad gauti bylos dokumentų kopiją reikia   specialaus sutikimo, leidimo iš teismo pirmininko, reikia keliauti į banką, susimokėti   mokestį ir pan. 2010 metų viduryje atsirado visų teismo posėdžių garso įrašai, tačiau   tuos garso įrašus naudoja tik teismai, t.y. teisėjai ar bylų sekretorės savo   tikslams, tuo tarpu bylos šalys negali jais pasinaudoti“, – teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos narė Dalia Foigt-Norvaišienė.

„Iš tiesų, tai yra didelis žingsnis į priekį žengtas, kad yra visose bylose daromas įrašas, tačiau dėl lėšų stokos, dėl ekonominio sunkmečio, tikrai dar ne visur yra stacionari įranga ir ne visur yra taip, kad bylos dalyviai po posėdžio gali gauti diskelį su posėdžio įrašu. Tačiau iš tiesų galimybė perklausyti, pasižiūrėti ar tikrai protokole atspindėta tiesa, ar tikrai įrašas buvo toks, jokios problemos nėra“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Žmogaus teisių gynėjai sako, kad per praėjusius dvejus metus Europos teisingumo teisme Lietuva pralaimėjo 13 bylų. Dešimtyje jų pralaimėta dėl pažeistų bylų išnagrinėjimo terminų, kurie buvo neleistinai ilgi. Visuomenės apklausos agentūros Vilmorus duomenimis per dvejus metus padaugėjo manančiųjų, kad labiausiai žmogaus teises pažeidinėja teismai, prokuratūra ir antstoliai.