„Matome tai kaip labai pretenzingą Rusijos projektą (...) Begalė yra incidentų šitoje elektrinėje ir labai akivaizdu, kad Baltarusijai tiesiog trūksta kompetencijos tiems procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti“, – pristatydamas naujausią Lietuvos žvalgybos grėsmių šalies saugumui vertinimą spaudos konferencijoje sakė Darius Jauniškis.

„Ir todėl matoma, kad dabar jau svarstoma netgi galimybė atsisakyti savarankiško jėgainės eksploatavimo, ir tiesiog paversti ją „Rosatomo“ filialu“, – pridūrė jis.

VSD vadovas taip pat pažymėjo, kad Baltarusija siekia realizuoti Astravo AE pagaminą elektrą Baltijos šalyse.

„Žinoma, stebime ir Baltarusijos dedamas pastangas apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Lietuva kritikuoja 50 kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo AE dėl saugumo standartų nesilaikymo, tuo metu Minskas atmeta priekaištus. Vasarį Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) paskelbė, kad didžioji dalis ekspertų rekomendacijų dėl AE streso testų tebėra neįgyvendintos, todėl jos pirmasis blokas turi būti sustabdytas.

Lietuva siekia efektyvaus Astravo AE elektros boikoto Baltijos šalių rinkoje ir siūlo Latvijai bei Estijai sutarti dėl naujos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.

Begalė yra incidentų šitoje elektrinėje ir labai akivaizdu, kad Baltarusijai tiesiog trūksta kompetencijos tiems procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti.

Astravo atominė elektrinė (AE) kelia didelę riziką Lietuvos saugumui, o Baltarusija siekia realizuoti jėgainėje pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje, teigiama Lietuvos žvalgybos parengtame šių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Lietuvos saugumui didelę riziką kelia Baltarusijos atominė elektrinė, kurios skuboto paleidimo procesas buvo pradėtas 2020 metų rudenį, tam tinkamai nepasiruošus. AE projekto įgyvendinimas ir jos veikla tęsiami ignoruojant atominės energetikos ekspertų išvadas ir slepiant incidentus“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Požiūris į branduolinę saugą Baltarusijoje nesikeičia

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame vertinime nurodoma, jog Baltarusijos valdžios atstovai spaudė šalies branduolinio ir radiacinio saugumo departamentą „Gosatomnadzor“ išduoti AE fizinės veiklos licenciją.

„Baltarusijos atominės elektrinės fizikinis paleidimas buvo ne kartą atidėtas, o galutinis sprendimas jį pradėti 2020 metų rugpjūčio 7 dieną paremtas politiniais argumentais, bet ne objektyviu pasirengimu saugiai elektrinės eksploatacijai. Didelė dalis saugiai AE eksploatacijai svarbių sistemų bandymų, kuriuos AE dirbantys specialistai turėjo atlikti prieš pradėdami fizikinį paleidimą, buvo atidėti“, – sakoma vertinime.

Lietuvos saugumui didelę riziką kelia Baltarusijos atominė elektrinė, kurios skuboto paleidimo procesas buvo pradėtas 2020 metų rudenį, tam tinkamai nepasiruošus.

Pradėjus energetinį Astravo AE veiklos etapą, vien lapkritį jėgainės veikla neplanuotai stabdyta keturis kartus. Apie pirmąjį incidentą, įvykusį lapkričio 8 dieną, „Gosatomnadzor“ oficialų komentarą viešai paskelbė tik lapkričio 10 dieną, kai informacija jau buvo nutekėjusi į žiniasklaidą.

Be to, teigiama ataskaitoje, „Gosatomnadzor“ pateikė tik dalį informacijos. Apie kitus AE atsijungimus nuo tinklo oficialios ir išsamios informacijos Baltarusijos atstovai viešai nepateikė.

Informacija apie tikrąją padėtį, anot Lietuvos žvalgybos, slepiama net ir reaktoriui pradėjus veikti, todėl mažai tikėtina, kad Baltarusijos institucijos laiku pateiks patikimą informaciją galimos avarijos atveju.

„Požiūris į branduolinės saugos klausimus Baltarusijoje nesikeičia: saugą kontroliuojančios institucijos negali priimti sprendimų savarankiškai, AE personalui trūksta kompetencijos, vyrauja prasta darbo kultūra. 2020 metų lapkričio pradžioje, energetinio paleidimo išvakarėse, už branduolinę saugą atsakingas AE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas, „Rosatom“ specialistas Aleksandras Parfionovas paliko pareigas AE“, – nurodoma ataskaitoje.

Baltarusija aktyviai siekia užtikrinti AE rentabilumą

Lietuvos žvalgyba pažymi, kad jau šiemet pradedamas pramoninė Astravo AE veikla. o Baltarusijai itin aktualus jos veiklos rentabilumas. Kaimyninė šalis suinteresuota realizuoti jėgainės elektrą Baltijos šalių rinkoje, todėl siekia apeiti prekybos ribojimus – aktyviai ieško tarpininkų, kuria prekybos schemas, bando susitarti su Rusijos atstovais.

„2020 metais Baltarusijos energetikos sektoriaus atstovai ieškojo būdų vykdyti prekybą per Latvijos–Rusijos prekybos zoną, tarėsi dėl tranzito į Latviją galimybių bei komercinio pralaidumo užsitikrinimo. Šiuo tikslu Baltarusijos atstovai derėjosi su Baltijos šalyse veikiančiais tarpininkais bei Rusijos energetikos kompanijų ir atsakingų institucijų atstovais“, – rašoma dokumente.

Pasak ataskaitos, Rusijos finansuojamas Astravo AE projektas yra įrankis Baltarusijos priklausomybei nuo Rusijos stiprinti. Maža to, korporacija „Rosatom“ yra branduolinio kuro šiai jėgainei tiekėja, o Baltarusijai trūksta kompetencijos procesams Astrave kontroliuoti ir problemoms spręsti.

„Baltarusija neatmeta galimybės atsisakyti savarankiško jėgainės eksploatavimo ir paversti AE „Rosatom“ struktūros filialu“, – rašoma žvalgybos vertinime.

Lietuva kritikuoja 50 kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo AE dėl saugumo standartų nesilaikymo, tuo metu Minskas atmeta priekaištus. Vasarį Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) paskelbė, kad didžioji dalis ekspertų rekomendacijų dėl AE streso testų tebėra neįgyvendintos, todėl jos pirmasis blokas turi būti sustabdytas.

Lietuva siekia efektyvaus Astravo AE elektros boikoto Baltijos šalių rinkoje ir siūlo Latvijai bei Estijai sutarti dėl naujos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.